Trys trumpi patarimai pagal šios dienos aktualijas iš The New York Times dienraščio.
Trumpai ir lietuviškai mintį nupasakojo vienas “blogeris” - Asmeninių finansų esmė septyniais žodžiais.
Archive for May, 2008
Keletas patarimų pagal The New York Times
Monday, May 19th, 2008Studentai savo finansus tvarko vėjavaikiškai
Sunday, May 18th, 2008Eglė Gerulaitytė (e.gerulaityte@15min.lt)
Nors pastaruoju metu vykdoma vis daugiau jaunimo verslumo projektų, o jauni žmonės vis garsiau raginami nebijoti investuoti ar net kurti savo verslą, žymesnių pokyčių kol kas nėra. Tiek bankininkai, tiek verslininkai, tiek universitetų dėstytojai ir net patys studentai sutinka, jog jų finansiniai įpročiai dar tik formuojasi.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas Dainius Dikšaitis „15min“ pasakojo, jog, 2006-2007 metais
atliktos studijos duomenimis, studentai nėra patenkinti verslumo ugdymu universitetuose.
„Savo finansų planą teigė turį tik 43 procentai studentų - tai yra labai mažai. Net universitetų dėstytojai sutinka, jog studentai turėtų įgyti daugiau kritiško mąstymo, rizikos valdymo, finansų vadybos žinių. Tos pačios
nuomonės laikėsi ir studijoje dalyvavę verslininkai“, - teigė D.Dikšaitis. LSS prezidentas Jonas Okulis [red. - Okunis] taip pat pabrėžė, jog finansinių žinių studentams trūksta.
„Į banką studentas kol kas žiūri tik kaip į bankomatą - tai yra vietą, kurioje jis atsiima stipendiją ar atlyginimą. Investicijos, pensijų kaupimas, studijų paskolos - šiomis galimybėmis daugelis studentų nesinaudoja. Manau, jog trūksta ir bankų iniciatyvos - iš jų pusės galėtų būti daugiau šviečiamosios veiklos šia linkme“, - sakė J.Okulis [red. - Okunis].
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat minėjo, jog Lietuvos jaunimo finansiniai įpročiai dar tik formuojasi. „Galiu pasakyti, jog jaunimas domisi finansų rinkos naujovėmis, tačiau retas išdrįsta jomis pasinaudoti.
Yra buvęs vienas atvejis, kai studentas iš banko paėmė paskolą ir gautą sumą investavo. Gauta grąža palūkanų normą viršijo nedaug, vis dėlto tas studentas sėkmingai grąžino paskolą ir jam dar liko šiek tiek pinigėlių. Tačiau tai - vienetinis atvejis“, - sakė J.Varanauskienė.
Anot jos, jaunimas labiau linkęs rizikuoti, taigi ir skolintis, tačiau bankai į pajamų neuždirbančius arba uždirbančius nedaug žmones žiūri įtariai. Taigi bankų paskolos ir kreditinės kortelės prieinamos toli gražu ne visiems.
„Jaunimas neskuba prisirišti ir prie pensijų fondų ar gyvybės draudimo sutarčių, ir, viena vertus, galbūt teisingai daro - juk jie neretai išvyksta metams ar keliems padirbėti į užsienį, tad turi stabdyti įmokų mokėjimą, be to, ne visi sugeba susigrąžinti svetur sumokėtus mokesčius, - sakė J.Varanauskienė. - Mano patarimas jauniems žmonėms būtų toks - svarbiausia ne pasirinkti vieną ar kitą taupymo bei investicijų formą - tai vėliau
galima keisti. Svarbiausia - išsiugdyti įprotį taupyti. Jaunas žmogus dar neturi išlaikytinių, neretai ir pats yra
išlaikomas arba bent dalinai remiamas tėvų, tad tai ir yra tas laikas, kai reikia pradėti mokytis taupyti, vėliau, sukūrus šeimą ir padidėjus išlaidoms, tai daryti gali tapti sunkiau.“
„DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Ričardas Butkus taip pat laikėsi nuomonės, jog Lietuvos jaunimas su finansais turėtų elgtis drausmingiau.
„Taupyti dabartinis jaunimas nenori - jis nori skolintis. Tiesa, tai daryti jiems sudėtinga, nes paprastai jie neturi reikiamų pajamų ar laiduotojų, kurie galėtų garantuoti paskolos grąžinimą. Kita vertus, praktika rodo, kad net valstybės skirtas studijų paskolas studentai dažniausiai išleidžia ne mokslams, o automobiliams ar kitoms vartotojiškoms reikmėms“, - sakė R.Butkus. Jo teigimu, pensijų fondais bei gyvybės draudimu taip pat susirūpina vienetai, nors taupyti pradėti reikia kuo anksčiau.
„Kuo anksčiau reikėtų išsirinkti ir banką. Tai darant patarčiau atsižvelgti į banko paslaugų įkainius, paskolų sąlygas ir palūkanų dydį, internetinio puslapio patogumą, konsultacijų aiškumą bei kokybę. Taip pat kuo anksčiau reikėtų pasirinkti ir pensijos kaupimo formą. Bet, aišku, jaunimas yra jaunimas“, - šypsojosi R.Butkus.
Šaltinis: 15 minučių (www.15min.lt)
Patarimai, kaip neišleisti daugiau nei turi
Monday, May 12th, 2008Internete galima rasti labai daug įdomios ir naudingos informacijos bei patarimų. Štai vienas įdomesnių straipsnių apie 32 būdus kaip nenukrypti nuo asmeninio biudžeto. Kai kurie patarimai gal ir nevisai tinkami lietuviams (JAV situacija juk prastesnė), bet perfrazavus būtų galima taip pat sudaryti sąrašiuką. Patarimai buvo surinkti iš 144 apklaustųjų ir rezultatai apibendrinti. Jeigu turėsite pastabų, būtinai parašykite.
Taigi, vertingi patarimai:
1. Neišleisk daugiau pinigų nei turi.
2. Sudarinėk pirkinių sąrašus pagal konkrečius poreikius ir nenukrypk nuo jo.
3. Niekada neapsipirkinėk alkanas.
4. Rink čekius ar rašykis išlaidas - kiekvienos dienos gale susumuok rezultatus ir įvertink, kur išleidi per daug, o kur galbūt net per mažai.
5. Pietums maistą ruoškis namuose; taip sutaupysi šimtus ar net tūkstančius litų per metus.
6. Išsiugdyk antipatiją greito maitinimo restoranams (McDonald’s, kebabams, degalinių ruošiamam maistui ir t.t.).
7. Nuolat klausk savęs ar planuojamas pirkinys yra tikrai reikalingas. Stenkis sugalvoti kuo daugiau būtų, kaip išvengti būtino pirkinio įvairiais inovatyviais sprendimais.
8. Nebūtina pirkti kelis šimtus kainuojančių rūbų firminėse parduotuvėse, kai taip pat atrodantys prieinami išparduotuvėse už keliolika kartų mažesnę kainą. Jums nereikia plazminio televizoriaus per visą sieną, kai senasis vis dar veikia.
9. Nuolat sau primink savo finansinius planus, ypatingai būdamas prekybos centruose: kreditų grąžinimas, ankstyva ir užtikrinta pensija, ilgai laukta kelionė ir pan. Primink sau, jog taupus gyvenimas bent jau maža dalimi prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
10. Naudokite grynus pinigus kasdieniams atsiskaitymams. Mokėkite realiais pinigais ir realios piniginės. Pasibaigus banknotams, baigsis ir pinigai, kuriuos galite išleisti.
11. Niekada nežiūrėkite reklamų.
12. Susigyvenkite su planuojamu pirkiniu. Tik gerai išsimiegoję ir dar kartą objektyviai įvertinę poreikį galite priimti sprendimą norimą daiktą įsigyti. Dideliems ir svarbiems pirkiniams, vienos nakties gali ir neužtekti.
13. Reguliariai peržiūrėkite biudžetą ir skaičiuokles. Nuolat atnaujinkite realią finansinę situaciją savo galvoje. Tai leidžia sutramdyti besaikį norą leisti ir leisti pinigus bei užtikrina, jog visuomet žinote kiek galite išleisti jeigu iš tikrųjų to reikės. Be to, tai motyvuoja greičiau atiduoti kreditus ar daugiau taupyti.
14. Pinigų sekimui naudokitės tik nemokama programine įranga, pvz. Google docs. Taip sutaupysite dar ir nepirkdami pervertintos programos.
15. Panaudok kiekvieną likusią smulkmeną nuo pirkinio. Niekada neišmesk likusių centų.
16. Tapk energijos manjaku. Išjunginėk šviesą ir visus prietaisus esant kiekvienai galimybei, nepalik jų budėjimo režime. Subalansuok kompiuterio nustatymus tarp automatinius energijos taupymo režimo ir praktiškumo.
17. Galvok apie pinigus filosofiškai - pagal pirkinius galima apibrėžti koks esi žmogus. Tad jeigu nenorite, jog jus vertintų pagal cigarečių, alkoholio ar traškučių pirkinius, permąstykite, ką perkate, ir pakeiskite įpročius tais, pagal kuriuos norėtumėte, jog jus vertintų.
18. Pinigus vertinkite kaip šeimos relikviją, kurios negalima paprasčiausiai išmesti. Taigi, svarbu ne tai, kiek išleidi, o tai kiek sutaupai.
19. Mankštinkis lauke ar gamtoje. Neleisk pinigų bereikalingiems treniruokles ir sporto klubams.
20. Jeigu yra galimybė, visuomet naudokitės nuolaidomis (nedidindami pirkinių).
21. Visada atlikite platų tyrimą dėl prekės, kurią planuojate įsigyti (ypatingai dėl impulsyvių pirkinių). Internete ar su draugų pagalba galima rasti daug protingesnių sprendimų ir mažesnių kainų.
22. Išsiaiškinti galimybes reikia ne tik dėl kainos, bet ir dėl patikimumo, garantijų ir kokybės. Pigi prekė gali tarnauti kelis kartus trumpiau nei šiek tiek brangesnė ir kokybiška. Įvertinkite ilgą laiko terminą.
23. Niekada nebūtina sekti mados ar nuolat atnaujinti savo daiktus naujesnėmis jų versijomis (ar tai mobilus, ar programinė įranga ar dar kas nors). Jeigu dabartinė turima jo versija veikia, kam leisti pinigus?
24. Jeigu netikėtai atlieka pinigų, taupykite. Nėra jokios prievolės juos išleisti!
25. Mokėkite sau. Bent 10% nuo gautų pajamų atsidėkite santaupoms ar investicijoms ir tik tuomet pradėkite mokėti sąskaitas ar gautus pinigus leisti.
26. Stenkitės atrasti pigesnių, bet sveikų, maisto šaltinių, o ne nuolat rinkitės “ką tik pagaminta”, kurie greitai genda. Jeigu norite sumažinti maistui išlaidas iki minimumo, rinkitės grūdus, pupas ir pan.
27. Norėdami užkirsti kelią impulsyviems pirkiniams naudokitės šiuo patarimu: pagalvokite, kiek laiko reikėjo sugaišti, jog uždirbtumėte tiek, kiek dabar planuojate išleisti.
28. Vanduo yra pigus (bent jau šiuo metu) ir gali pakeisti daugelį vartojamų gaiviųjų ir gazuotų gėrimų.
29. Knygas skolinkitės ar imkite iš bibliotekų. Tai privers jus iš tikrųjų tas knygas perskaityti, kadangi dauguma nusipirktų knygų tiesiog guli lentynose. Taip sutaupysite krūvas pinigų.
Štai, keletas amerikietiškų patarimų. Pasidalinkite mintimis ar patarimais, kas aktualiausia Jums. Sudarysime lietuvišką TOP dešimtuką (o gal net ir šimtuką).