Archive for June, 2008

Nuomonė: Neklausyk Nausėdos ir Rudzkio, nebijok, skolinkis ir vartok

Tuesday, June 17th, 2008

Straipsnis labai subjektyvus yra toli gražu ne žurnalistinis. Tačiau norintys, gali ir jame įžvelgti dalelę tiesos, kuri dažnai yra piešiama visų “didelių” ir “garsių” žmonių. Būtina susimąstyti kur klimpstame, kur lendame, iš ko, kiek ir kam skolinamės.

Straipsnis prasideda štai taip:

Berods 2006-ųjų žiemą per vadinamąją „kalėdinę konferenciją“ viena moteris paklausė pono Nausėdos, ar rublinių indėlių grąžinimas neturės įtakos infliacijai. Bet kuris pirmojo kurso makroekonomikos studentas atsakytų TAIP (nes jeigu didėja pinigų kiekis, auga infliacija). Ponas Nausėda, nežinia, ar galvojo, bet atsakė, kad įtakos infliacijai neturėtų būti. Kaip vieną priežasčių ponas būsimasis prezidentas įvardino tai, kad vis tiek tie indėliai sugrįš į komercinius bankus… Lyg po to jų niekas nepaskolintų mūsų piliečiams.

Nuo to laiko nusprendžiau sekti pono Gitano pasisakymus. Vėliau prie jo prisijungė ir Rudzkis. Geriau abu tylėtų.

Daugiau rasite Delfi Vox Populi: http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=17413744

Profesionalūs patarimai prieš investuojant

Monday, June 16th, 2008

Kainos didėja, atlyginimai jų pasivyti nespėja, tačiau išpopuliarėjęs investavimo užsiėmimas (”jei turiu pinigų, reikia juos investuoti”) vis dar gana plačiai paplitęs. Nuostabu tai, jog dauguma tokių “investuotojų” net nesusimąsto kam ir kodėl atiduoda savo pinigus.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliktas UAB „Rait“ tyrimas parodė, jog profesionalų patarimo prašo tik 27 proc. Lietuvos investuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, jog konsultuojasi tik su vienu asmeniu (dažniausiai banko ar draudimo bendrovės, iš kurių jau perka paslaugas atstovu). Daugiau apie tyrimą rašo Delfi.

Įdomiausia, jog pirkdami batus už 100 Lt, dauguma apeina bent keletą parduotuvių, norėdami įsitikinti jų tinkamumu. Tuo tarpu tūkstančiai litų yra patiki valdyti pirmam pasitaikiusiam. Toks žmonių elgesys verčia susimąstyti.

Finansinių instrumentų brokeriai galėtų pagelbėti šioje situacijoje. Jie gali pasiūlyti įvairių finansinių institucijų panašių produktų ir parinkti labiausia poreikius tenkinantį variantą.

Gaila, kad tik Vilniuje, tačiau jau yra įsikūrusi pirmoji licencijuota nepriklausoma patarėjų įmonė - UAB “Vilniaus finansiniai patarėjai”. Jie teigia, jog “Mes teikiame asmenines konsultacijas asmeninių finansų valdymo klausimais. Pirmasis susitikimas 0,5 – 1 val. galėtų būti nemokamas.”

Pasirūpinkit savo pensija jau šiandien

Friday, June 6th, 2008

„Iki pensijos dar toli“. O ką Jūs atsakytumėt paklaustas, ar jau pasirūpinot savo pensija? Norint senatvėje gauti didesnes pajamas, neužtenka tik dorai dirbti, mokėti mokesčius. Kiekvienas žmogus gali padidinti savo būsimas pajamas dviem būdais: taupyti senatvei investuojant ar pasirašyti pensijų fondo sutartį.

Pensijų fondas – tai fondas, kuriame kaupiamos lėšos, kurios yra investuojamos į įvairius finansinius instrumentus ir yra skirtos papildomai pensijai gauti. Pensijų fondo sutartį galite sudaryti su bankais, draudimo kompanijomis ar investicijų valdymo bendrovėmis. Pensijų fondo sutartį galima pasirašyti kiekvienais metais iki liepos mėnesio 1 dienos, o naujai atėjusiems į darbo rinką asmenims – iki spalio mėnesio 1 dienos. Pensija fonde pradės kauptis nuo kitų metų sausio mėnesio 1 dienos. Kyla natūralus klausimas, kam teks įnešti lėšas į pensijų fondą? Kiekvienų metų ketvirtį Sodra 5,5% iš jūsų ir jūsų darbdavio už jus sumokėtų mokesčių atskaičiuos ir įdės fondą. Tai reiškia, jog dalis skirtų įmokų Sodrai, o ne jūsų asmeninės pajamos, patenka į jūsų pasirinktą investicinį fondą.

Kaip reikėtų pasirinkti pensijų fondą? Svarbiausias kriterijus yra jūsų amžius, t.y. kiek metų jums liko iki pensijos. Taip pat reikia apmąstyti, kokią riziką galite prisiimti? Dažniausiai yra išskiriami trys pensijų fondai. Pirmasis yra konservatyviausias. Jį siūloma rinktis žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 5 – 7 metai, arba tiems, kurie nėra linkę rizikuoti. Tokiame fonde pinigai investuojami į mažiausiai rizikingus finansinius instrumentus – obligacijas. Antrasis pensijų fondas (mišrus) yra skirtas tiems, kurie nori uždirbti vidutinę grąžą, o iki pensijos yra likę 7 – 15 metų. Šie fondai didesnę dalį investuoja į obligacijas ir nedidelę dalį – į akcijas. Tiems, kuriems iki pensijos yra likę daugiau nei 15 metų yra siūlomas trečiasis, pats rizikingiausias (akcijų) fondas. Šiame pensijų fonde didelė dalis yra investuojama į akcijas, o maža – į obligacijas. Pensijų skaičiuoklę galite rasti internetinėje prieigoje http://www.pensijusistema.lt/index.php?-1429277069.

Jeigu pasirinktas pensijų fondas jūsų netenkina, jį galima pakeisti. Keičiant to paties valdytojo fondą, tai jums nieko nekainuos. Tačiau norint sudaryti pensijų fondo sutartį su kita bendrove, jums teks sumokėti vadinamąjį „perėjimo mokestį“. Jei keičiant fondą pirmą kartą per metus, iš jūsų gali bus nuskaityta apie 0,2% sukauptų lėšų. Fondą keičiant antrą kartą per metus, perėjimo mokestis yra iki 4% sukauptų lėšų (gali būti, kad mokestis prilygs visam jūsų uždirbtam pelnui).

Savanoriškas pensijų kaupimas yra skirtas tiems, kurie nori patys periodiškai ar neperiodiškai kaupti lėšas pensijų fonduose. Kaupdami pensiją savanoriškuose fonduose, galite pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Plačiau apie mokesčių lengvatą galite rasti Finastoje. Uždirbta grąža galėsite pradėti naudotis likus penkeriems metams iki pensinio amžiaus pradžios. Galėsite pasirinkti ir būdą, kaip norite gauti uždirbtus pinigus – visus iš karto ar dalimis.

Atminkite, norėdami gauti kuo didesnę pensiją, reikia išnaudoti visus tris pajamų šaltinius: mokėti mokesčius Sodrai ir gauti senatvės pensiją, gauti finansinę grąžą iš privačių pensijų fondų ir patiems kiekvieną mėnesį investuoti į savo ateitį.

Laisvės nuo mokesčių diena šiais metais tik gegužės 30 d.

Sunday, June 1st, 2008

Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas (nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kt.) dalijant iš grynojo nacionalinio produkto. Grynasis nacionalinis produktas – tai bendrasis vidaus produktas, minus grynųjų pajamų balansas ir kapitalo susidėvėjimas, kurie sumažina sukurto produkto vertę.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl keleto priežasčių. Laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė net 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėn. padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta – 16,5 proc. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas, bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.

Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

„Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas sąlygojo dalies atlyginimų legalizavimas ir bendras ekonominis augimas“, - sako R. Šimašius.

Dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, tačiau iš valdžios atstovų dažnai pasigirsta naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse. LLRI išplatino mokesčių pasiūlymų paketą, kuriame siūlo ne įvesti progresinius mokesčius, o sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 11 proc., išlaikant proporcinę sistemą (tiek 2008 balandžio mėn. „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis valstybei sutiktų mokėti apklausos dalyviai); ne padidinti pelno mokesčio tarifą, o panaikinti pelno mokestį; ne palikti galiojančias, o panaikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas. Taip pat įvesti „Sodros“ lubas; nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus bei neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

„Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos augimui bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą, atsisakyti idėjų didinti mokesčių tarifą, neįvedinėti naujų mokesčių ir laikui bėgant, siekiant nestabdyti viduriniosios klasės formavimosi, atsisakyti visų mokestinių lengvatų“, - vardina LLRI prezidentas.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam dirbančiam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

  • Bendroms valstybės paslaugoms – 3548 Lt
  • Ekonomikai – 4644 Lt
  • Gynybai – 986 Lt
  • Viešajai tvarkai palaikyti – 1607 Lt
  • Aplinkos apsaugai – 979 Lt
  • Poilsiui, kultūrai ir religijai – 717 Lt
  • Švietimui – 3749 Lt
  • Socialinei apsaugai – 2268 Lt
  • Sveikatos apsaugai – 1111 Lt
  • Būstui ir komunaliniam ūkiui – 207 Lt
  • Iš viso – 19815 Lt.

Įdomūs faktai:

  • Išmokoms vaikams – 441 Lt.
  • Užimtumo didinimui – 30 Lt.
  • Kaimo rėmimo programai – 94 Lt.
  • Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimui – 187 Lt.
  • Kalėjimų departamentui – 154 Lt.
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 163 Lt.
  • Valstybinei ligonių kasai – 723 Lt.
  • Lietuvos dailės muziejui – 29 Lt.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

  • Bendroms valstybės paslaugoms – 1610 Lt
  • Ekonomikai – 2107 Lt
  • Gynybai – 447 Lt
  • Viešajai tvarkai palaikyti – 729 Lt
  • Aplinkos apsaugai – 444 Lt
  • Poilsiui, kultūrai ir religijai – 325 Lt
  • Švietimui – 1701 Lt
  • Socialinei apsaugai – 1029 Lt
  • Sveikatos apsaugai – 504 Lt
  • Būstui ir komunaliniam ūkiui – 94 Lt
  • Iš viso – 8991 Lt.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų Laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji, o nuo 2004 metų vėl pradėjusi tolti (2004-aisiais - gegužės 8-oji). Nors 2005 metais mokesčių diena priartėjo (iki gegužės 5-osios), trejus pastaruosius metus ji vėl tolsta.

Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63; El.p. Laura@lrinka.lt

Mokesčių našta ir samdomų darbuotojų požiūris

Sunday, June 1st, 2008

Augančios kainos, aukštas infliacijos rodiklis daro labai stiprią įtaką kiekvieno mūsų piniginei. Tai procesai, kuriuos galima valdyti, tačiau politikai dažnai nesiryžta imtis nepatrauklių ir bloginančių jų reitingus sprendimų. Yra begalės ir kitų faktorių, kurie dažnai minimi įvairiuose straipsniuose ar komentaruose.

Keista, bet Lietuvoje labai mažai kalbama apie mokesčių sistemą. “Mažai kalbama” turiu omenyje tarp paprastų žmonių, darbuotojų, fiksuotą atlyginimą gaunančių asmenų. Tuo tarpu didelės diskusijos verda verslo sektoriuje, kur kiekvienas procentas mokesčių lemia labai dideles pinigų sumas, kurios bus arba sutaupytos ir reinvestuotos į verslą, arba tiesiog atiduotos Valstybinei Mokesčių Inspekcijai (www.vmi.lt).

Dar visai neseniai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų. Dabar jo dydis tėra 24 procentai. Devyni procentai yra labai didelė pinigų suma, tačiau ar kuris nors tai pajuto? Greičiausiai, kad ne. Turbūt tik pasidžiaugė, kad “kažkodėl” “į rankas” gaunasi daugiau.

Nenuostabu, jog dauguma jaunų verslų tiesiog neišsilaiko ir yra pasmerkti sužlugti. Nemažai prie to prisideda ir ši nuostata - “į rankas”. Kodėl taip susiklostė, jog mokesčius moka tik verslas (ir pavieniai ūkinę veiklą vykdantys asmenys)? Kodėl visa masė darbuotojų, galima sakyti, jų nemoka? Derinant atlyginimą “į rankas” yra visiškai atsiribojama nuo mokesčių sistemos. Tuomet darbuotojas faktiškai nemokama nei SoDra’os mokesčių nei gyventojų pajamų mokesčių. Viskas yra užkraunama darbdaviui ant pečių. Manau, tai yra neteisinga. Kiekvienas turėtų mokesčius pasiskaičiuoti pats, kad suvoktų kas, už ką ir kiek moka.

Dažnai darbuotojai tiesiog terorizuoja darbdavius, jog šie pakeltų atlyginimą, tarkim X litų. Bet ar tuo pačiu susimąsto, jog darbdaviui tuomet išlaidos padidės du kartus tiek (grubiai skaičiuojant). Darbuotojas “į rankas” gauna tik apie 50-60 procentų tos sumos, kurią darbdavys privalo sumokėti.

Įdomiausia tai, jog dauguma tokių samdomų darbuotojų labai pasipiktina, kai susiduria su autorinėmis sutartimis ar kitu lengvu uždarbiu, nuo kurio akivaizdžiai mato, jog bus atskaičiuotas lengvatinis (!) 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Paradoksalu, jog pyktis sukyla dėl 15 procentų tarifu, kai tuo tarpu kiekvieną mėnesį nuo savo uždarbio valstybei atseikėja po 24 (anksčiau net 33).

Be to, kodėl niekas iš samdomų darbuotojų nesipiktina neįtikėtinai kvailoms seimūnų iniciatyvoms vis didinti pelno mokestį verslui? Kuo mažesni mokesčiai, tuo daugiau gauto pelno reinvestuojama arba išdalinama premijoms. Reinvestuotas pelnas atneša dar daugiau pajamų ir dar didesnį pelną. Spiralė sukasi aukštyn ir visi nuo to laimi. Mažesni mokesčiai sąlygoja spartesnį verslo augimą ir faktiškai mokesčių būtų surenkama daugiau. Kodėl apie tai viešai ir garsiai kalba tik Lietuvos pramonininkų konfederacija?

Pabaigai, siūlyčiau visiems (ir kiekvienam) pasidomėti kaip yra skaičiuojami uždarbiai, kur nuplaukia priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas atlyginimas, kokie yra mokesčiai ir kaip galima jų išvengti. Žinoma, mokesčių politika Lietuvoje yra labai paini, o mokesčių nesuskaičiuojama galybė, tačiau pasidomėjus tikrai galima atrasti būdų, kaip papildomai užsidirbti papildomų pajamų susigrąžinant mokesčius ar tiesiog jų nesumokant.