• Hansa bankas 5.05%
• SEB bankas 5.7%
• “Snoras” bankas 6.5%
• Ūkio bankas 6.6%
• “Parex” bankas 6.7%
• Medicinos bankas 6.75%,
• Šiaulių bankas 6.8%.

Taip pat daugelis bankų jums pasiūlys nuo 0.1% didesnes palūkanas, jei indėlio sutartį pasirašysite internetu.

Visi mėgstame krepšinį ir “sergame” už Lietuvą, tačiau siekiant gauti kuo didesnę investicinę grąžą vertėtų pasidomėti ir kitų bankų siūlomomis paslaugomis.

Esu tikra, jog ne vienam yra tekę girdėti istorijų, kai žemės sklypas buvo atiduotas beveik veltui, namas parduotas daug pigiau nei rinkos kainomis, tituluoti, grynaveisliai šunys dalijami nemokamai. Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas – žmonės bijo pinigų, bijo tapti turtingi, gauti pelną. Tūkstančiai ar net milijonas litų jiems yra nepadorios sumos, tikrąją to žodžio prasme. Tokie žmonės tiesiog kratosi savo turto ir stengiasi tai padaryti už pačią mažiausią kainą, nes yra tikima, jog dideli pinigai atneša tik nelaimes. Tiesa, viena pusė tokiose situacijose laimi, tačiau kurioje pusėje norėtumėte būti jūs?

Jeigu jūsų paklaustų, ar norėtumėte būti turtingu, manau, beveik visi atsakytume, jog norėtume. Tačiau, kodėl nesame? Atsakymas dažniausiai slypi mūsų psichologijoje. Galbūt buvome auklėjami, jog turtai laimės neatneša, o Dievas myli tik neturtinguosius, pinigai gadina žmones ir pan. O galbūt iš gyvenimo nesiekiame daugiau, nes bijome, nepasitikime savimi, gal manome, jog geresnio gyvenimo tiesiog nenusipelnėme? Dar dažniau kaltiname ne save, bet aplinkybes. Lietuva – netinkama vieta plėtoti verslui ir bandome laimės ieškoti svetur. Tačiau kaip sakė žymus motyvacinių seminarų moderatorius Algirdas Karalius: „jei nesi sėkmingas čia, nebūsi sėkmingas niekur“.

Galime ir toliau išsisukinėti nuo pinigų, tyliai trokšti tapti turtingais ir toliau nieko nedaryti, tačiau yra dar viena išeitis. Galima tuojau pat bėgti į artimiausią knygyną ir įsigyti kelias knygas ar garso knygas apie investicijas, taupymą, pinigus, lyderiavimą. Informacijos pilna visur. Ją gali suteikti ne tik visagalis internetas, bet ir finansų brokeriai, konsultantai. Sudalyvaukite keliuose seminaruose ir pamatysite, kaip keičiasi jūsų požiūris. Gauti daugiau pinigų nėra labai sunku, tačiau priversti juos dirbti jums – čia yra menas, kurio reikia mokytis. Jau daug metų gyvenote pagal savo taisykles, ką prarasite, jei išbandysite naują požiūri į save, savo ateitį ir savo pinigus?

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog už pinigus gal ir negalima visko nusipirkti, bet jie tikrai palengvina gyvenimą, atveria daug naujų galimybių ir suteikia pasitikėjimo savimi. Būtent jūs esate svarbiausias, tad keliaudami į seminarą ar knygyną nepamirškite, jog investuojame ne į bet ką, o į patį vertingiausią turtą, tai yra į save.

Skolų išieškotojams – darbymetis. Skolininkus registruojančios įmonės teigia, kad gyventojų skolos per metus išaugo šešiasdešimt procentų, skolininkų skaičius dešimtadaliu. Prognozuojama, kad nuo rudens pabrangus šildymui skolininkų daugės.

Įmonių teigimu, skolininkų sąrašai kas mėnesį ilgėja. Sparčiausiai auga gyventojų įsiskolinimai bankams.

Didėja skolos už šildymą, karštą vandenį ir komunalines paslaugas. Skaičiuojama, kad gyventojų skolos per metus išaugo per šešiasdešimt procentų.

„Blogų skolų pačiam skolų portfelyje yra mažiau negu tų skolų, kurios atsiranda dėl atsiskaitymo kultūros stokos, bet kalbant apie perspektyvą, tai tų blogų paskolų dalis didės, nes žmonės turės mažiau galimybių atsisakyti su savo kreditoriais“, - sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Vadinamosios blogos paskolos bankų portfelyje Lietuvoje sudaro šiek tiek daugiau nei procentą. Tai du tris kartus mažiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių, todėl situacija esą kol kas nėra grėsminga. Skaičiuojama, kad skolingi yra per du šimtus keturiasdešimt tūkstančių gyventojų – dešimtadaliu daugiau nei pernai. Sparčiausiai skolininkų daugėja mažesniuose miestuose.

Pasak Lauros Jablonskienės, „Gelvoros“ Kreditų valdymo skyriaus vadovės, didesniuose miestuose auga daugiau sumos, jeigu skolininkas skolingas, tai jis tiesiog augina tas sumas, o mažesniuose miesteliuose didėja tiesiog skolininkų skaičius.

Šilumininkų skaičiavimais gyventojų skolos už šildymą siekia apie aštuoniasdešimt milijonų litų. Spėjama, kad nuo rudens skolos už šildymą augs dar sparčiau.

Vytautas Stasiūnas, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, teigia, kad mokėjimai už šildymą kaip mes visi žinome padidės maždaug apie 40 procentų, tai aišku atsiras ir didesnių problemų su įsiskolinimais.

Prognozuojama, kad didės gyventojų skolos ir telekomunikacijų bendrovėms.

Gyventojų skolos (augimas per metus, pagal „Creditinfo Lietuva“):

• Finansų įstaigoms - 126 proc.
• Šilumininkams ir komunalininkams - 72 proc.
• Telekomunikacijų bendrovėms - 8 proc.

Šaltinis: LNK (www.lnk.lt)

Straipsnis prasideda štai taip:

Berods 2006-ųjų žiemą per vadinamąją „kalėdinę konferenciją“ viena moteris paklausė pono Nausėdos, ar rublinių indėlių grąžinimas neturės įtakos infliacijai. Bet kuris pirmojo kurso makroekonomikos studentas atsakytų TAIP (nes jeigu didėja pinigų kiekis, auga infliacija). Ponas Nausėda, nežinia, ar galvojo, bet atsakė, kad įtakos infliacijai neturėtų būti. Kaip vieną priežasčių ponas būsimasis prezidentas įvardino tai, kad vis tiek tie indėliai sugrįš į komercinius bankus… Lyg po to jų niekas nepaskolintų mūsų piliečiams.

Nuo to laiko nusprendžiau sekti pono Gitano pasisakymus. Vėliau prie jo prisijungė ir Rudzkis. Geriau abu tylėtų.

Daugiau rasite Delfi Vox Populi: http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=17413744

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliktas UAB „Rait“ tyrimas parodė, jog profesionalų patarimo prašo tik 27 proc. Lietuvos investuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, jog konsultuojasi tik su vienu asmeniu (dažniausiai banko ar draudimo bendrovės, iš kurių jau perka paslaugas atstovu). Daugiau apie tyrimą rašo Delfi.

Įdomiausia, jog pirkdami batus už 100 Lt, dauguma apeina bent keletą parduotuvių, norėdami įsitikinti jų tinkamumu. Tuo tarpu tūkstančiai litų yra patiki valdyti pirmam pasitaikiusiam. Toks žmonių elgesys verčia susimąstyti.

Finansinių instrumentų brokeriai galėtų pagelbėti šioje situacijoje. Jie gali pasiūlyti įvairių finansinių institucijų panašių produktų ir parinkti labiausia poreikius tenkinantį variantą.

Gaila, kad tik Vilniuje, tačiau jau yra įsikūrusi pirmoji licencijuota nepriklausoma patarėjų įmonė - UAB “Vilniaus finansiniai patarėjai”. Jie teigia, jog “Mes teikiame asmenines konsultacijas asmeninių finansų valdymo klausimais. Pirmasis susitikimas 0,5 – 1 val. galėtų būti nemokamas.”

Pensijų fondas – tai fondas, kuriame kaupiamos lėšos, kurios yra investuojamos į įvairius finansinius instrumentus ir yra skirtos papildomai pensijai gauti. Pensijų fondo sutartį galite sudaryti su bankais, draudimo kompanijomis ar investicijų valdymo bendrovėmis. Pensijų fondo sutartį galima pasirašyti kiekvienais metais iki liepos mėnesio 1 dienos, o naujai atėjusiems į darbo rinką asmenims – iki spalio mėnesio 1 dienos. Pensija fonde pradės kauptis nuo kitų metų sausio mėnesio 1 dienos. Kyla natūralus klausimas, kam teks įnešti lėšas į pensijų fondą? Kiekvienų metų ketvirtį Sodra 5,5% iš jūsų ir jūsų darbdavio už jus sumokėtų mokesčių atskaičiuos ir įdės fondą. Tai reiškia, jog dalis skirtų įmokų Sodrai, o ne jūsų asmeninės pajamos, patenka į jūsų pasirinktą investicinį fondą.

Kaip reikėtų pasirinkti pensijų fondą? Svarbiausias kriterijus yra jūsų amžius, t.y. kiek metų jums liko iki pensijos. Taip pat reikia apmąstyti, kokią riziką galite prisiimti? Dažniausiai yra išskiriami trys pensijų fondai. Pirmasis yra konservatyviausias. Jį siūloma rinktis žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 5 – 7 metai, arba tiems, kurie nėra linkę rizikuoti. Tokiame fonde pinigai investuojami į mažiausiai rizikingus finansinius instrumentus – obligacijas. Antrasis pensijų fondas (mišrus) yra skirtas tiems, kurie nori uždirbti vidutinę grąžą, o iki pensijos yra likę 7 – 15 metų. Šie fondai didesnę dalį investuoja į obligacijas ir nedidelę dalį – į akcijas. Tiems, kuriems iki pensijos yra likę daugiau nei 15 metų yra siūlomas trečiasis, pats rizikingiausias (akcijų) fondas. Šiame pensijų fonde didelė dalis yra investuojama į akcijas, o maža – į obligacijas. Pensijų skaičiuoklę galite rasti internetinėje prieigoje http://www.pensijusistema.lt/index.php?-1429277069.

Jeigu pasirinktas pensijų fondas jūsų netenkina, jį galima pakeisti. Keičiant to paties valdytojo fondą, tai jums nieko nekainuos. Tačiau norint sudaryti pensijų fondo sutartį su kita bendrove, jums teks sumokėti vadinamąjį „perėjimo mokestį“. Jei keičiant fondą pirmą kartą per metus, iš jūsų gali bus nuskaityta apie 0,2% sukauptų lėšų. Fondą keičiant antrą kartą per metus, perėjimo mokestis yra iki 4% sukauptų lėšų (gali būti, kad mokestis prilygs visam jūsų uždirbtam pelnui).

Savanoriškas pensijų kaupimas yra skirtas tiems, kurie nori patys periodiškai ar neperiodiškai kaupti lėšas pensijų fonduose. Kaupdami pensiją savanoriškuose fonduose, galite pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Plačiau apie mokesčių lengvatą galite rasti Finastoje. Uždirbta grąža galėsite pradėti naudotis likus penkeriems metams iki pensinio amžiaus pradžios. Galėsite pasirinkti ir būdą, kaip norite gauti uždirbtus pinigus – visus iš karto ar dalimis.

Atminkite, norėdami gauti kuo didesnę pensiją, reikia išnaudoti visus tris pajamų šaltinius: mokėti mokesčius Sodrai ir gauti senatvės pensiją, gauti finansinę grąžą iš privačių pensijų fondų ir patiems kiekvieną mėnesį investuoti į savo ateitį.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas (nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kt.) dalijant iš grynojo nacionalinio produkto. Grynasis nacionalinis produktas – tai bendrasis vidaus produktas, minus grynųjų pajamų balansas ir kapitalo susidėvėjimas, kurie sumažina sukurto produkto vertę.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl keleto priežasčių. Laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė net 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėn. padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta – 16,5 proc. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas, bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.

Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

„Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas sąlygojo dalies atlyginimų legalizavimas ir bendras ekonominis augimas“, - sako R. Šimašius.

Dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, tačiau iš valdžios atstovų dažnai pasigirsta naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse. LLRI išplatino mokesčių pasiūlymų paketą, kuriame siūlo ne įvesti progresinius mokesčius, o sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 11 proc., išlaikant proporcinę sistemą (tiek 2008 balandžio mėn. „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis valstybei sutiktų mokėti apklausos dalyviai); ne padidinti pelno mokesčio tarifą, o panaikinti pelno mokestį; ne palikti galiojančias, o panaikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas. Taip pat įvesti „Sodros“ lubas; nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus bei neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

„Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos augimui bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą, atsisakyti idėjų didinti mokesčių tarifą, neįvedinėti naujų mokesčių ir laikui bėgant, siekiant nestabdyti viduriniosios klasės formavimosi, atsisakyti visų mokestinių lengvatų“, - vardina LLRI prezidentas.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam dirbančiam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

• Bendroms valstybės paslaugoms – 3548 Lt
• Ekonomikai – 4644 Lt
• Gynybai – 986 Lt
• Viešajai tvarkai palaikyti – 1607 Lt
• Aplinkos apsaugai – 979 Lt
• Poilsiui, kultūrai ir religijai – 717 Lt
• Švietimui – 3749 Lt
• Socialinei apsaugai – 2268 Lt
• Sveikatos apsaugai – 1111 Lt
• Būstui ir komunaliniam ūkiui – 207 Lt
• Iš viso – 19815 Lt.

Įdomūs faktai:

• Išmokoms vaikams – 441 Lt.
• Užimtumo didinimui – 30 Lt.
• Kaimo rėmimo programai – 94 Lt.
• Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimui – 187 Lt.
• Kalėjimų departamentui – 154 Lt.
• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 163 Lt.
• Valstybinei ligonių kasai – 723 Lt.
• Lietuvos dailės muziejui – 29 Lt.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

• Bendroms valstybės paslaugoms – 1610 Lt
• Ekonomikai – 2107 Lt
• Gynybai – 447 Lt
• Viešajai tvarkai palaikyti – 729 Lt
• Aplinkos apsaugai – 444 Lt
• Poilsiui, kultūrai ir religijai – 325 Lt
• Švietimui – 1701 Lt
• Socialinei apsaugai – 1029 Lt
• Sveikatos apsaugai – 504 Lt
• Būstui ir komunaliniam ūkiui – 94 Lt
• Iš viso – 8991 Lt.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų Laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji, o nuo 2004 metų vėl pradėjusi tolti (2004-aisiais - gegužės 8-oji). Nors 2005 metais mokesčių diena priartėjo (iki gegužės 5-osios), trejus pastaruosius metus ji vėl tolsta.

Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63; El.p. Laura@lrinka.lt

Keista, bet Lietuvoje labai mažai kalbama apie mokesčių sistemą. “Mažai kalbama” turiu omenyje tarp paprastų žmonių, darbuotojų, fiksuotą atlyginimą gaunančių asmenų. Tuo tarpu didelės diskusijos verda verslo sektoriuje, kur kiekvienas procentas mokesčių lemia labai dideles pinigų sumas, kurios bus arba sutaupytos ir reinvestuotos į verslą, arba tiesiog atiduotos Valstybinei Mokesčių Inspekcijai (www.vmi.lt).

Dar visai neseniai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų. Dabar jo dydis tėra 24 procentai. Devyni procentai yra labai didelė pinigų suma, tačiau ar kuris nors tai pajuto? Greičiausiai, kad ne. Turbūt tik pasidžiaugė, kad “kažkodėl” “į rankas” gaunasi daugiau.

Nenuostabu, jog dauguma jaunų verslų tiesiog neišsilaiko ir yra pasmerkti sužlugti. Nemažai prie to prisideda ir ši nuostata - “į rankas”. Kodėl taip susiklostė, jog mokesčius moka tik verslas (ir pavieniai ūkinę veiklą vykdantys asmenys)? Kodėl visa masė darbuotojų, galima sakyti, jų nemoka? Derinant atlyginimą “į rankas” yra visiškai atsiribojama nuo mokesčių sistemos. Tuomet darbuotojas faktiškai nemokama nei SoDra’os mokesčių nei gyventojų pajamų mokesčių. Viskas yra užkraunama darbdaviui ant pečių. Manau, tai yra neteisinga. Kiekvienas turėtų mokesčius pasiskaičiuoti pats, kad suvoktų kas, už ką ir kiek moka.

Dažnai darbuotojai tiesiog terorizuoja darbdavius, jog šie pakeltų atlyginimą, tarkim X litų. Bet ar tuo pačiu susimąsto, jog darbdaviui tuomet išlaidos padidės du kartus tiek (grubiai skaičiuojant). Darbuotojas “į rankas” gauna tik apie 50-60 procentų tos sumos, kurią darbdavys privalo sumokėti.

Įdomiausia tai, jog dauguma tokių samdomų darbuotojų labai pasipiktina, kai susiduria su autorinėmis sutartimis ar kitu lengvu uždarbiu, nuo kurio akivaizdžiai mato, jog bus atskaičiuotas lengvatinis (!) 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Paradoksalu, jog pyktis sukyla dėl 15 procentų tarifu, kai tuo tarpu kiekvieną mėnesį nuo savo uždarbio valstybei atseikėja po 24 (anksčiau net 33).

Be to, kodėl niekas iš samdomų darbuotojų nesipiktina neįtikėtinai kvailoms seimūnų iniciatyvoms vis didinti pelno mokestį verslui? Kuo mažesni mokesčiai, tuo daugiau gauto pelno reinvestuojama arba išdalinama premijoms. Reinvestuotas pelnas atneša dar daugiau pajamų ir dar didesnį pelną. Spiralė sukasi aukštyn ir visi nuo to laimi. Mažesni mokesčiai sąlygoja spartesnį verslo augimą ir faktiškai mokesčių būtų surenkama daugiau. Kodėl apie tai viešai ir garsiai kalba tik Lietuvos pramonininkų konfederacija?

Pabaigai, siūlyčiau visiems (ir kiekvienam) pasidomėti kaip yra skaičiuojami uždarbiai, kur nuplaukia priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas atlyginimas, kokie yra mokesčiai ir kaip galima jų išvengti. Žinoma, mokesčių politika Lietuvoje yra labai paini, o mokesčių nesuskaičiuojama galybė, tačiau pasidomėjus tikrai galima atrasti būdų, kaip papildomai užsidirbti papildomų pajamų susigrąžinant mokesčius ar tiesiog jų nesumokant.

Trumpai ir lietuviškai mintį nupasakojo vienas “blogeris” - Asmeninių finansų esmė septyniais žodžiais.

Nors pastaruoju metu vykdoma vis daugiau jaunimo verslumo projektų, o jauni žmonės vis garsiau raginami nebijoti investuoti ar net kurti savo verslą, žymesnių pokyčių kol kas nėra. Tiek bankininkai, tiek verslininkai, tiek universitetų dėstytojai ir net patys studentai sutinka, jog jų finansiniai įpročiai dar tik formuojasi.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas Dainius Dikšaitis „15min“ pasakojo, jog, 2006-2007 metais
atliktos studijos duomenimis, studentai nėra patenkinti verslumo ugdymu universitetuose.

„Savo finansų planą teigė turį tik 43 procentai studentų - tai yra labai mažai. Net universitetų dėstytojai sutinka, jog studentai turėtų įgyti daugiau kritiško mąstymo, rizikos valdymo, finansų vadybos žinių. Tos pačios
nuomonės laikėsi ir studijoje dalyvavę verslininkai“, - teigė D.Dikšaitis. LSS prezidentas Jonas Okulis [red. - Okunis] taip pat pabrėžė, jog finansinių žinių studentams trūksta.

„Į banką studentas kol kas žiūri tik kaip į bankomatą - tai yra vietą, kurioje jis atsiima stipendiją ar atlyginimą. Investicijos, pensijų kaupimas, studijų paskolos - šiomis galimybėmis daugelis studentų nesinaudoja. Manau, jog trūksta ir bankų iniciatyvos - iš jų pusės galėtų būti daugiau šviečiamosios veiklos šia linkme“, - sakė J.Okulis [red. - Okunis].

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat minėjo, jog Lietuvos jaunimo finansiniai įpročiai dar tik formuojasi. „Galiu pasakyti, jog jaunimas domisi finansų rinkos naujovėmis, tačiau retas išdrįsta jomis pasinaudoti.

Yra buvęs vienas atvejis, kai studentas iš banko paėmė paskolą ir gautą sumą investavo. Gauta grąža palūkanų normą viršijo nedaug, vis dėlto tas studentas sėkmingai grąžino paskolą ir jam dar liko šiek tiek pinigėlių. Tačiau tai - vienetinis atvejis“, - sakė J.Varanauskienė.

Anot jos, jaunimas labiau linkęs rizikuoti, taigi ir skolintis, tačiau bankai į pajamų neuždirbančius arba uždirbančius nedaug žmones žiūri įtariai. Taigi bankų paskolos ir kreditinės kortelės prieinamos toli gražu ne visiems.

„Jaunimas neskuba prisirišti ir prie pensijų fondų ar gyvybės draudimo sutarčių, ir, viena vertus, galbūt teisingai daro - juk jie neretai išvyksta metams ar keliems padirbėti į užsienį, tad turi stabdyti įmokų mokėjimą, be to, ne visi sugeba susigrąžinti svetur sumokėtus mokesčius, - sakė J.Varanauskienė. - Mano patarimas jauniems žmonėms būtų toks - svarbiausia ne pasirinkti vieną ar kitą taupymo bei investicijų formą - tai vėliau
galima keisti. Svarbiausia - išsiugdyti įprotį taupyti. Jaunas žmogus dar neturi išlaikytinių, neretai ir pats yra
išlaikomas arba bent dalinai remiamas tėvų, tad tai ir yra tas laikas, kai reikia pradėti mokytis taupyti, vėliau, sukūrus šeimą ir padidėjus išlaidoms, tai daryti gali tapti sunkiau.“

„DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Ričardas Butkus taip pat laikėsi nuomonės, jog Lietuvos jaunimas su finansais turėtų elgtis drausmingiau.

„Taupyti dabartinis jaunimas nenori - jis nori skolintis. Tiesa, tai daryti jiems sudėtinga, nes paprastai jie neturi reikiamų pajamų ar laiduotojų, kurie galėtų garantuoti paskolos grąžinimą. Kita vertus, praktika rodo, kad net valstybės skirtas studijų paskolas studentai dažniausiai išleidžia ne mokslams, o automobiliams ar kitoms vartotojiškoms reikmėms“, - sakė R.Butkus. Jo teigimu, pensijų fondais bei gyvybės draudimu taip pat susirūpina vienetai, nors taupyti pradėti reikia kuo anksčiau.

„Kuo anksčiau reikėtų išsirinkti ir banką. Tai darant patarčiau atsižvelgti į banko paslaugų įkainius, paskolų sąlygas ir palūkanų dydį, internetinio puslapio patogumą, konsultacijų aiškumą bei kokybę. Taip pat kuo anksčiau reikėtų pasirinkti ir pensijos kaupimo formą. Bet, aišku, jaunimas yra jaunimas“, - šypsojosi R.Butkus.

Šaltinis: 15 minučių (www.15min.lt)