Patarimai, kaip neišleisti daugiau nei turi

May 12th, 2008

Internete galima rasti labai daug įdomios ir naudingos informacijos bei patarimų. Štai vienas įdomesnių straipsnių apie 32 būdus kaip nenukrypti nuo asmeninio biudžeto. Kai kurie patarimai gal ir nevisai tinkami lietuviams (JAV situacija juk prastesnė), bet perfrazavus būtų galima taip pat sudaryti sąrašiuką. Patarimai buvo surinkti iš 144 apklaustųjų ir rezultatai apibendrinti. Jeigu turėsite pastabų, būtinai parašykite.

Taigi, vertingi patarimai:

1. Neišleisk daugiau pinigų nei turi.
2. Sudarinėk pirkinių sąrašus pagal konkrečius poreikius ir nenukrypk nuo jo.
3. Niekada neapsipirkinėk alkanas.
4. Rink čekius ar rašykis išlaidas - kiekvienos dienos gale susumuok rezultatus ir įvertink, kur išleidi per daug, o kur galbūt net per mažai.
5. Pietums maistą ruoškis namuose; taip sutaupysi šimtus ar net tūkstančius litų per metus.
6. Išsiugdyk antipatiją greito maitinimo restoranams (McDonald’s, kebabams, degalinių ruošiamam maistui ir t.t.).
7. Nuolat klausk savęs ar planuojamas pirkinys yra tikrai reikalingas. Stenkis sugalvoti kuo daugiau būtų, kaip išvengti būtino pirkinio įvairiais inovatyviais sprendimais.
8. Nebūtina pirkti kelis šimtus kainuojančių rūbų firminėse parduotuvėse, kai taip pat atrodantys prieinami išparduotuvėse už keliolika kartų mažesnę kainą. Jums nereikia plazminio televizoriaus per visą sieną, kai senasis vis dar veikia.
9. Nuolat sau primink savo finansinius planus, ypatingai būdamas prekybos centruose: kreditų grąžinimas, ankstyva ir užtikrinta pensija, ilgai laukta kelionė ir pan. Primink sau, jog taupus gyvenimas bent jau maža dalimi prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
10. Naudokite grynus pinigus kasdieniams atsiskaitymams. Mokėkite realiais pinigais ir realios piniginės. Pasibaigus banknotams, baigsis ir pinigai, kuriuos galite išleisti.
11. Niekada nežiūrėkite reklamų.
12. Susigyvenkite su planuojamu pirkiniu. Tik gerai išsimiegoję ir dar kartą objektyviai įvertinę poreikį galite priimti sprendimą norimą daiktą įsigyti. Dideliems ir svarbiems pirkiniams, vienos nakties gali ir neužtekti.
13. Reguliariai peržiūrėkite biudžetą ir skaičiuokles. Nuolat atnaujinkite realią finansinę situaciją savo galvoje. Tai leidžia sutramdyti besaikį norą leisti ir leisti pinigus bei užtikrina, jog visuomet žinote kiek galite išleisti jeigu iš tikrųjų to reikės. Be to, tai motyvuoja greičiau atiduoti kreditus ar daugiau taupyti.
14. Pinigų sekimui naudokitės tik nemokama programine įranga, pvz. Google docs. Taip sutaupysite dar ir nepirkdami pervertintos programos.
15. Panaudok kiekvieną likusią smulkmeną nuo pirkinio. Niekada neišmesk likusių centų.
16. Tapk energijos manjaku. Išjunginėk šviesą ir visus prietaisus esant kiekvienai galimybei, nepalik jų budėjimo režime. Subalansuok kompiuterio nustatymus tarp automatinius energijos taupymo režimo ir praktiškumo.
17. Galvok apie pinigus filosofiškai - pagal pirkinius galima apibrėžti koks esi žmogus. Tad jeigu nenorite, jog jus vertintų pagal cigarečių, alkoholio ar traškučių pirkinius, permąstykite, ką perkate, ir pakeiskite įpročius tais, pagal kuriuos norėtumėte, jog jus vertintų.
18. Pinigus vertinkite kaip šeimos relikviją, kurios negalima paprasčiausiai išmesti. Taigi, svarbu ne tai, kiek išleidi, o tai kiek sutaupai.
19. Mankštinkis lauke ar gamtoje. Neleisk pinigų bereikalingiems treniruokles ir sporto klubams.
20. Jeigu yra galimybė, visuomet naudokitės nuolaidomis (nedidindami pirkinių).
21. Visada atlikite platų tyrimą dėl prekės, kurią planuojate įsigyti (ypatingai dėl impulsyvių pirkinių). Internete ar su draugų pagalba galima rasti daug protingesnių sprendimų ir mažesnių kainų.
22. Išsiaiškinti galimybes reikia ne tik dėl kainos, bet ir dėl patikimumo, garantijų ir kokybės. Pigi prekė gali tarnauti kelis kartus trumpiau nei šiek tiek brangesnė ir kokybiška. Įvertinkite ilgą laiko terminą.
23. Niekada nebūtina sekti mados ar nuolat atnaujinti savo daiktus naujesnėmis jų versijomis (ar tai mobilus, ar programinė įranga ar dar kas nors). Jeigu dabartinė turima jo versija veikia, kam leisti pinigus?
24. Jeigu netikėtai atlieka pinigų, taupykite. Nėra jokios prievolės juos išleisti!
25. Mokėkite sau. Bent 10% nuo gautų pajamų atsidėkite santaupoms ar investicijoms ir tik tuomet pradėkite mokėti sąskaitas ar gautus pinigus leisti.
26. Stenkitės atrasti pigesnių, bet sveikų, maisto šaltinių, o ne nuolat rinkitės “ką tik pagaminta”, kurie greitai genda. Jeigu norite sumažinti maistui išlaidas iki minimumo, rinkitės grūdus, pupas ir pan.
27. Norėdami užkirsti kelią impulsyviems pirkiniams naudokitės šiuo patarimu: pagalvokite, kiek laiko reikėjo sugaišti, jog uždirbtumėte tiek, kiek dabar planuojate išleisti.
28. Vanduo yra pigus (bent jau šiuo metu) ir gali pakeisti daugelį vartojamų gaiviųjų ir gazuotų gėrimų.
29. Knygas skolinkitės ar imkite iš bibliotekų. Tai privers jus iš tikrųjų tas knygas perskaityti, kadangi dauguma nusipirktų knygų tiesiog guli lentynose. Taip sutaupysite krūvas pinigų.

Štai, keletas amerikietiškų patarimų. Pasidalinkite mintimis ar patarimais, kas aktualiausia Jums. Sudarysime lietuvišką TOP dešimtuką (o gal net ir šimtuką).

Darbas, kuris tau patinka

April 24th, 2008

Kaip ir kiekvienoje įmonėje taip ir žmonių gyvenime yra tam tikri finansiniai pinigų srautai: pajamos ir išlaidos. Galima daug kalbėti apie tai, kur ir kaip geriau išleisti pinigus, bet taip pat labai svarbu ir kaip juos gauti. Tie, kurie neturi savo verslo, neinvestuoja, didžiausią dėmesį sutelkia į pagrindinį pajamų šaltinį - samdomą darbą.

Daugelis garsių milijonierių pabrėžia, kad kiekvienam norinčiam laimingai ir turtingai nugyventi gyvenimą geriausia turėti bent 5 skirtingus pajamų šaltinius. Lengva pasakyti - sunku padaryti (dažniausiai čia kaltas ryžtas). Tačiau tikrai nesuklysiu sakydama, kad samdomo darbo pajamos yra ypatingai svarbios kiekvienam iš mūsų.

Lietuviui darbas ypač aktuali tema. Tik gaila, kad dažniausiai girdžiu ne džiaugsmingus žodžius, o nepasitenkinimo ir pykčio pilną skambų samdomo darbo ar darbdavių apibūdinimą. Dažnas lietuvis visada ras ką apkaltinti, o gal bėda ne kituose?

Štai keletas mano apmąstymų kaip darbą padaryti malonumu. Visų pirmą reikia baigti žiūrėti į kitus! “Šitas va yra teisininkas, jis ekonomistas, jis direktorius, aš irgi taip noriu” - kodėl girdisi tokie žodžiai? Ar tik nebus čia kaltas aukštesnis nei vidutinis atlyginimas? Bet kas iš to, jeigu tokio pobūdžio darbas visiškai netinka? Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti kiekvienam į save: ar tikrai Jūs darote tai, ko JŪS norite? Ar tikrai pilnai save realizuojate ir esate tuo patenkintas?

Kiekvienas gimstame su tam tikrais sugebėjimais, todėl kiekvienas ir turime daryti tai, kas mums sekasi geriausiai. Tada pamatysit ir pinigų užteks ir jausite gyvenimo pilnatvę. Būsite savo srities profesionalai.
Kitas žingsnis, kai jau žinote savo pašaukimą, galėtų būti idealiausios darbo vietos paieška. Gal tokių ir nebūna, bet tikrai manau verta pasistengti dėl tos geresnės ir nepulti stačiai galvą į pirmą pasitaikiusią. Visų pirmą, įgausite patirties įvairiausiuose pokalbiuose, antra, susipažinsite su potencialia rinka, trečia, po ilgesnių paieškų tikrai rasite geriausią atlygio ir darbo santykio variantą.

Nereikia norėti uždirbti milijono per vieną dieną. Prieš eidami į pokalbį įvertinkite tai, kiek Jums reikia pinigų pragyvenimui (kad nejaustumėte diskomforto ir galėtumėte puikiai atlikti savo pareigas). Taip pat apsisukite ir pažiūrėkite į save iš kitos pusės (darbdavio pusės) ir labai sąžiningai pasakykite kiek Jūs mokėtumėte tokiam kaip Jūs. Tada įsivaizduosite realią galimą situaciją. Jeigu jūsų pasakytas atlyginimas darbdaviui neįkandamas, būkite visada pasiruošę argumentų, kodėl Jums reikėtų mokėti daugiau. Manau įmonės tikrai negaili pinigų GERAM specialistui ir moka tikrai daugiau nei jis tikisi.

Dirbdami mėgstamą darbą Jūs greičiau tobulėsite, būsite labiau vertinami (tai ypač svarbu kiekvienam iš mūsų), jausitės laimingi, pagaliau gal pradėsite dažniau šypsotis. Tada tikrai, manau, kad išsispręs daugelis problemų. Vienu ar kitu atveju (ar uždirbate tiek, kiek reikia, ar negaunate tiek darbo užmokesčio, kad užtektų normaliam pragyvenimui), būtina dažniau žiūrėti į savo piniginę ir efektyviau paskirstyti savo gautas pajamas. Efektyviau valdydami savo asmeninius finansus galėsite ne tik sutaupyti, bet ir pasakyti “aš uždirbu tiek, kad galiu pilnavertiškai gyventi”.

P.S. čia išdėstyta tik mano subjektyvi nuomonė. Kiekvieno žmogaus atvejis gali būti vis kitoks, bet principas manau išlieka tas pats: dirbk tą darbą, kuris tave “veža”!

Finansinė padėtis - gerėja ar blogėja?

April 24th, 2008

Statistika - oficialus menas. Galima prirašyti labai daug skaičių, bet galų gale niekas vis tiek nebūna aišku. Įdomu buvo pasiskaitinėti keletą tokių statistinių tyrimų kaip Lietuvos gyventojai vertina savo finansinę bei Lietuvos ekonominę situaciją.

Toli neieškant, tai buvo tarsi serija panašių pranešimų:

  1. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16564575
  2. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16565096
  3. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16565131

Iš tiesų, infliacija, nelabai džiuginantys kai kurie ekonominiai rodikliai verčia sunerimti, kad “kažkas blogai”. Tačiau Lietuvos statistikos departamento (LSD) tyrimas (1 šaltinis) labai aiškiai parodė, jog 2007 metais žmonių pajamos augo daug sparčiau nei išlaidos ir tiek faktiniu, tiek procentiniu prieaugiu buvo didesnės. Vadinasi, žmonės vis dar sugeba išleisti mažiau nei uždirba.

Čia buvo bendra situacija 2007-aisiais. Jeigu tikėti kitais tyrimais (2 ir 3 šaltiniai), per pastaruosius 3 mėnesius situacija pasikeitė gana ženkliai į neigiamą pusę. Gyventojų apklausa teigia, jog “Kas antras šalies gyventojas - 49 proc. - skundžiasi pablogėjusia šeimos finansine padėtimi” (2 šaltinis), o “daugiau nei pusė - 59 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė šalies padėtis per porą mėnesių pablogėjo” (3 šaltinis).

LSD tyrime paminėta, jog “Trys procentai namų ūkių priskyrė save gyvenantiesiems aukščiau vidutinio lygio, 74 procentai – vidutiniokams, 21 procentas – gyvenantiesiems žemiau vidutinio lygio, o 2 procentai atsakė, kad gyvena skurde”. Tad galima daryti liūdnas prielaidas, jog didžioji masė žmonių, save priskiriančių “vidutiniokams” pradės migruoti į “žemiau vidutinio lygio” gyvenančią klasę.

Panašu, jog visą tai lėmė nevaldoma ir staiga padidėjusi infliacija (vartojimo prekių kainų šuolis), naftos kainų staigus padidėjimas, krizė JAV bei gerokai šoktelėjusios palūkanų normos. Analizuojant LSD tyrimą, didžiausią įtaką greičiausiai turėjo maisto ir vartojimų prekių kainų pakilimas, kadangi maistui išleidžiama 33 proc. vartojimo išlaidų. Grubiai tariant, padidėjus kainos, gyventojai nebegali sau leisti taip dažnai ir sočiai pasistiprinti restoranuose ar nusipirkti geresnio maisto prekybos centruose, tad pradėjusios gerėti gyvenimo sąlygos, dėl gerėjančios ekonominės situacijos, vėl prastėja.

Asmeniniai finansai: pradžių pradžia

April 20th, 2008

Asmeninių finansų valdymas skamba pakankamai bauginančiai, tačiau tai yra kasdieninis mūsų veiksmas, apie kurį mes dažniausiai net nesusimąstome. Pinigai yra vienas iš svarbiausių šių dienų instrumentų norint pilnavertiškai gyventi savo gyvenimą, jų norisi vis daugiau ir daugiau… o gal vertėtų juos išleisti efektyviau?

Asmeniniai finansai

Terminas „Finansai“ apibūdina įvairius metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius tam tikrą laikotarpį, įvertindami patiriamą riziką.

Net ir nesuprasdami, kiekvienas iš mūsų, kiekvieną dieną tiesiogiai susiduriame su asmeninių finansų valdymų. Tik klausimas „ar efektyviai mes tą darome?“ Kiekvienas veiksmas susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu jau yra mūsų finansinių išteklių valdymas.

Išlaidų stebėjimas

Norėdami pradėti valdyti savo asmeninius finansus visų pirmą turime žinoti, „ką galime valdyti“. Todėl vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių yra pradėti stebėti savo pajamas, o ypač išlaidas. Kiek teko bendrauti ar domėtis, daugelis iš tikrųjų bandė stebėti savo išlaidas, tačiau šį veiksmą „metė“. Vadinasi, tikrai daugeliui rūpi, kur jie išleidžia pinigus, tačiau kaip padaryti šį procesą lengvesnį? Štai jums keletas patarimu.

Vienas iš būdų, yra rašyti kiekvienos dienos išlaidas į kokią mažą knygutę, kuri visą laiką po ranka. Kad ir į darbo knygutę, kiekvienos dienos pabaigoje įsirašyti sumą ir kategoriją (kam buvo išleisti pinigai). Iš pradžių šiuos įrašus rašyti sunku, dažnai pamirštama atlikti šį kasdieninį ritualą, tačiau ilgainiui tai tampa įpročiu, todėl išlaidų stebėjimo procesas tampa tarsi dantų valymusi (net nepastebi, kada tai padarai).

Kitas būdas yra rinkti čekius. Kiekvienoje parduotuvėje, spaudos kioske, maršrutiniame taksi duoda čekius, juos galima įsidėti į piniginę, o grįžus namo sudėti į kokią dėžę. Net ir rašant išlaidas į knygutę galima kartas nuo karto pasiimti ir čekius, jei tuo metu nėra kur užsirašyti patirtų išlaidų.

Čekių rinkimas nebūtų nieko vertas, jeigu mėnesio ar savaitės gale nebūtų visos išlaidos sumuojamos ir analizuojamos. Galima visus skaičius susivesti į „Excel“ programą arba susirašyti į lapą pagal kategorijas. Tikrai atsivers akys, kai pamatysite kur ir kiek jūs išleidžiate. Nors tai užims šiek tiek laiko, tačiau įvertinkite tai, kiek galėsite sutaupyti, kai pamatysite kokiems niekams kartais išleidžiami pinigai!

Indėliai internetu

April 18th, 2008

Vis labiau populiarėjant informacinėms technologijoms ir plečiantis interneto vartotojų skaičiui, bankai vis daugiau savo paslaugų perkelią į virtualią erdvę. Populiarinant internetinę bankininkystę, pasiūlyta indėlius dėti internetinių sistemų pagalba. Nepastebėjau kuris bankas inicijavo, bet kiek teko peržvelgti beveik visi bankai siūlo didesnes palūkanas indėliams, kurie yra padėti internetu. Štai jums ir šie tiek skaičių.

SEB bankas siūlo 0,15% didesnes litų, eurų ir JAV dolerių padėtų internetu indėlių palūkanas;
Hansabankas - 0,1% didesnes palūkanas;
DnB NORD - 0,2% didesnes litų ir eurų bei 0,1% JAV dolerių palūkanas.

Kiti bankai, tokie kaip Ūkio bankas, Šiaulių bankas siūlo 0,1% didesnes internetinių indėlių palūkanas. Snoras siūlo 0,1% didesnes palūkanas indėlių, kurių terminas nuo 3-24 mėn. 0,2% didesnes palūkanas indėlių, kurių terminas daugiau nei 24 mėn., neišskiriant ar tai internetinis ar paprastas indėlis.

Tikiuosi ši informacija pravers visiems, norintiems savo pinigų perteklių patikėti bankams :)

Asmeninio kainų indekso (AKI) skaičiuoklė

April 13th, 2008

Visos aistros jau nuvilnijo, bet tik dabar teko pasinaudoti Lietuvos statistikos departamento asmeninio kainų indekso (AKI) skaičiuokle. Visą smagumą gali rasti paspaudę šią nuorodą: http://www.stat.gov.lt/lt/vki

Iš pažiūros ši skaičiuoklė yra labai primityvi. Tereikia žinoti pagrindines savo išlaidų rūšis ir galima asmeniškai įvertinti tave veikiančią infliaciją. Galima patogiai skaičiuoti pasirenkant procentinį arba absoliučių sumų skaičiavimo metodą. Arba stumdot stulpelius, arba įrašot absoliučias sumas. Viskas labai paprasta. Daugiau apie skaičiuoklę rasite spustelėję “Pagalba” mygtuką. Beje, norintiems ja naudotis, būtinas Adobe Flash Player įskiepis naršyklėje.

Infliacija šiuo metu stipriai auga ir pabaigos tam nematyti. Nuolat didinamos pagrindinių išlaidų šaltinių kainos, kurios dažnai atsiliepia ir visoms kitoms gyvenimo sritims. Pasiskaičiavę asmeninę jus veikiančią infliaciją, galėsite priimti sprendimus galbūt kiek sumažinti tam tikras išlaidų rūšis.

Jūsų finansų analitikas - Jums

April 9th, 2008

Norime pasidžiaugti, jog po ilgo planavimo ir pasiruošimo startavo Jūsų finansų analitikas! Gal pirmomis dienomis skelbtis analitikais kiek ir drąsu, tačiau turime aiškią viziją, jog šis projektas taps Jūsų pagalbininku tiek kasdieninėje ruošoje, tiek sprendžiant sudėtingiausias problemas.

Šiuo metu esame du diplomuoti (techniškai kalbant) finansininkai. Daugiau apie mus rasite skiltyje “Ar žinai?”. Tikimės, jog prisidėsite prie šios iniciatyvos bent jau savo rūpesčiais ir klausimais!

Su meile, JFA komanda :)