Posts Tagged ‘Apklausos’

Profesionalūs patarimai prieš investuojant

Monday, June 16th, 2008

Kainos didėja, atlyginimai jų pasivyti nespėja, tačiau išpopuliarėjęs investavimo užsiėmimas (”jei turiu pinigų, reikia juos investuoti”) vis dar gana plačiai paplitęs. Nuostabu tai, jog dauguma tokių “investuotojų” net nesusimąsto kam ir kodėl atiduoda savo pinigus.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliktas UAB „Rait“ tyrimas parodė, jog profesionalų patarimo prašo tik 27 proc. Lietuvos investuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, jog konsultuojasi tik su vienu asmeniu (dažniausiai banko ar draudimo bendrovės, iš kurių jau perka paslaugas atstovu). Daugiau apie tyrimą rašo Delfi.

Įdomiausia, jog pirkdami batus už 100 Lt, dauguma apeina bent keletą parduotuvių, norėdami įsitikinti jų tinkamumu. Tuo tarpu tūkstančiai litų yra patiki valdyti pirmam pasitaikiusiam. Toks žmonių elgesys verčia susimąstyti.

Finansinių instrumentų brokeriai galėtų pagelbėti šioje situacijoje. Jie gali pasiūlyti įvairių finansinių institucijų panašių produktų ir parinkti labiausia poreikius tenkinantį variantą.

Gaila, kad tik Vilniuje, tačiau jau yra įsikūrusi pirmoji licencijuota nepriklausoma patarėjų įmonė - UAB “Vilniaus finansiniai patarėjai”. Jie teigia, jog “Mes teikiame asmenines konsultacijas asmeninių finansų valdymo klausimais. Pirmasis susitikimas 0,5 – 1 val. galėtų būti nemokamas.”

Patarimai, kaip neišleisti daugiau nei turi

Monday, May 12th, 2008

Internete galima rasti labai daug įdomios ir naudingos informacijos bei patarimų. Štai vienas įdomesnių straipsnių apie 32 būdus kaip nenukrypti nuo asmeninio biudžeto. Kai kurie patarimai gal ir nevisai tinkami lietuviams (JAV situacija juk prastesnė), bet perfrazavus būtų galima taip pat sudaryti sąrašiuką. Patarimai buvo surinkti iš 144 apklaustųjų ir rezultatai apibendrinti. Jeigu turėsite pastabų, būtinai parašykite.

Taigi, vertingi patarimai:

1. Neišleisk daugiau pinigų nei turi.
2. Sudarinėk pirkinių sąrašus pagal konkrečius poreikius ir nenukrypk nuo jo.
3. Niekada neapsipirkinėk alkanas.
4. Rink čekius ar rašykis išlaidas - kiekvienos dienos gale susumuok rezultatus ir įvertink, kur išleidi per daug, o kur galbūt net per mažai.
5. Pietums maistą ruoškis namuose; taip sutaupysi šimtus ar net tūkstančius litų per metus.
6. Išsiugdyk antipatiją greito maitinimo restoranams (McDonald’s, kebabams, degalinių ruošiamam maistui ir t.t.).
7. Nuolat klausk savęs ar planuojamas pirkinys yra tikrai reikalingas. Stenkis sugalvoti kuo daugiau būtų, kaip išvengti būtino pirkinio įvairiais inovatyviais sprendimais.
8. Nebūtina pirkti kelis šimtus kainuojančių rūbų firminėse parduotuvėse, kai taip pat atrodantys prieinami išparduotuvėse už keliolika kartų mažesnę kainą. Jums nereikia plazminio televizoriaus per visą sieną, kai senasis vis dar veikia.
9. Nuolat sau primink savo finansinius planus, ypatingai būdamas prekybos centruose: kreditų grąžinimas, ankstyva ir užtikrinta pensija, ilgai laukta kelionė ir pan. Primink sau, jog taupus gyvenimas bent jau maža dalimi prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
10. Naudokite grynus pinigus kasdieniams atsiskaitymams. Mokėkite realiais pinigais ir realios piniginės. Pasibaigus banknotams, baigsis ir pinigai, kuriuos galite išleisti.
11. Niekada nežiūrėkite reklamų.
12. Susigyvenkite su planuojamu pirkiniu. Tik gerai išsimiegoję ir dar kartą objektyviai įvertinę poreikį galite priimti sprendimą norimą daiktą įsigyti. Dideliems ir svarbiems pirkiniams, vienos nakties gali ir neužtekti.
13. Reguliariai peržiūrėkite biudžetą ir skaičiuokles. Nuolat atnaujinkite realią finansinę situaciją savo galvoje. Tai leidžia sutramdyti besaikį norą leisti ir leisti pinigus bei užtikrina, jog visuomet žinote kiek galite išleisti jeigu iš tikrųjų to reikės. Be to, tai motyvuoja greičiau atiduoti kreditus ar daugiau taupyti.
14. Pinigų sekimui naudokitės tik nemokama programine įranga, pvz. Google docs. Taip sutaupysite dar ir nepirkdami pervertintos programos.
15. Panaudok kiekvieną likusią smulkmeną nuo pirkinio. Niekada neišmesk likusių centų.
16. Tapk energijos manjaku. Išjunginėk šviesą ir visus prietaisus esant kiekvienai galimybei, nepalik jų budėjimo režime. Subalansuok kompiuterio nustatymus tarp automatinius energijos taupymo režimo ir praktiškumo.
17. Galvok apie pinigus filosofiškai - pagal pirkinius galima apibrėžti koks esi žmogus. Tad jeigu nenorite, jog jus vertintų pagal cigarečių, alkoholio ar traškučių pirkinius, permąstykite, ką perkate, ir pakeiskite įpročius tais, pagal kuriuos norėtumėte, jog jus vertintų.
18. Pinigus vertinkite kaip šeimos relikviją, kurios negalima paprasčiausiai išmesti. Taigi, svarbu ne tai, kiek išleidi, o tai kiek sutaupai.
19. Mankštinkis lauke ar gamtoje. Neleisk pinigų bereikalingiems treniruokles ir sporto klubams.
20. Jeigu yra galimybė, visuomet naudokitės nuolaidomis (nedidindami pirkinių).
21. Visada atlikite platų tyrimą dėl prekės, kurią planuojate įsigyti (ypatingai dėl impulsyvių pirkinių). Internete ar su draugų pagalba galima rasti daug protingesnių sprendimų ir mažesnių kainų.
22. Išsiaiškinti galimybes reikia ne tik dėl kainos, bet ir dėl patikimumo, garantijų ir kokybės. Pigi prekė gali tarnauti kelis kartus trumpiau nei šiek tiek brangesnė ir kokybiška. Įvertinkite ilgą laiko terminą.
23. Niekada nebūtina sekti mados ar nuolat atnaujinti savo daiktus naujesnėmis jų versijomis (ar tai mobilus, ar programinė įranga ar dar kas nors). Jeigu dabartinė turima jo versija veikia, kam leisti pinigus?
24. Jeigu netikėtai atlieka pinigų, taupykite. Nėra jokios prievolės juos išleisti!
25. Mokėkite sau. Bent 10% nuo gautų pajamų atsidėkite santaupoms ar investicijoms ir tik tuomet pradėkite mokėti sąskaitas ar gautus pinigus leisti.
26. Stenkitės atrasti pigesnių, bet sveikų, maisto šaltinių, o ne nuolat rinkitės “ką tik pagaminta”, kurie greitai genda. Jeigu norite sumažinti maistui išlaidas iki minimumo, rinkitės grūdus, pupas ir pan.
27. Norėdami užkirsti kelią impulsyviems pirkiniams naudokitės šiuo patarimu: pagalvokite, kiek laiko reikėjo sugaišti, jog uždirbtumėte tiek, kiek dabar planuojate išleisti.
28. Vanduo yra pigus (bent jau šiuo metu) ir gali pakeisti daugelį vartojamų gaiviųjų ir gazuotų gėrimų.
29. Knygas skolinkitės ar imkite iš bibliotekų. Tai privers jus iš tikrųjų tas knygas perskaityti, kadangi dauguma nusipirktų knygų tiesiog guli lentynose. Taip sutaupysite krūvas pinigų.

Štai, keletas amerikietiškų patarimų. Pasidalinkite mintimis ar patarimais, kas aktualiausia Jums. Sudarysime lietuvišką TOP dešimtuką (o gal net ir šimtuką).

Finansinė padėtis - gerėja ar blogėja?

Thursday, April 24th, 2008

Statistika - oficialus menas. Galima prirašyti labai daug skaičių, bet galų gale niekas vis tiek nebūna aišku. Įdomu buvo pasiskaitinėti keletą tokių statistinių tyrimų kaip Lietuvos gyventojai vertina savo finansinę bei Lietuvos ekonominę situaciją.

Toli neieškant, tai buvo tarsi serija panašių pranešimų:

  1. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16564575
  2. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16565096
  3. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=16565131

Iš tiesų, infliacija, nelabai džiuginantys kai kurie ekonominiai rodikliai verčia sunerimti, kad “kažkas blogai”. Tačiau Lietuvos statistikos departamento (LSD) tyrimas (1 šaltinis) labai aiškiai parodė, jog 2007 metais žmonių pajamos augo daug sparčiau nei išlaidos ir tiek faktiniu, tiek procentiniu prieaugiu buvo didesnės. Vadinasi, žmonės vis dar sugeba išleisti mažiau nei uždirba.

Čia buvo bendra situacija 2007-aisiais. Jeigu tikėti kitais tyrimais (2 ir 3 šaltiniai), per pastaruosius 3 mėnesius situacija pasikeitė gana ženkliai į neigiamą pusę. Gyventojų apklausa teigia, jog “Kas antras šalies gyventojas - 49 proc. - skundžiasi pablogėjusia šeimos finansine padėtimi” (2 šaltinis), o “daugiau nei pusė - 59 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė šalies padėtis per porą mėnesių pablogėjo” (3 šaltinis).

LSD tyrime paminėta, jog “Trys procentai namų ūkių priskyrė save gyvenantiesiems aukščiau vidutinio lygio, 74 procentai – vidutiniokams, 21 procentas – gyvenantiesiems žemiau vidutinio lygio, o 2 procentai atsakė, kad gyvena skurde”. Tad galima daryti liūdnas prielaidas, jog didžioji masė žmonių, save priskiriančių “vidutiniokams” pradės migruoti į “žemiau vidutinio lygio” gyvenančią klasę.

Panašu, jog visą tai lėmė nevaldoma ir staiga padidėjusi infliacija (vartojimo prekių kainų šuolis), naftos kainų staigus padidėjimas, krizė JAV bei gerokai šoktelėjusios palūkanų normos. Analizuojant LSD tyrimą, didžiausią įtaką greičiausiai turėjo maisto ir vartojimų prekių kainų pakilimas, kadangi maistui išleidžiama 33 proc. vartojimo išlaidų. Grubiai tariant, padidėjus kainos, gyventojai nebegali sau leisti taip dažnai ir sočiai pasistiprinti restoranuose ar nusipirkti geresnio maisto prekybos centruose, tad pradėjusios gerėti gyvenimo sąlygos, dėl gerėjančios ekonominės situacijos, vėl prastėja.