Eglė Gerulaitytė (e.gerulaityte@15min.lt)
Nors pastaruoju metu vykdoma vis daugiau jaunimo verslumo projektų, o jauni žmonės vis garsiau raginami nebijoti investuoti ar net kurti savo verslą, žymesnių pokyčių kol kas nėra. Tiek bankininkai, tiek verslininkai, tiek universitetų dėstytojai ir net patys studentai sutinka, jog jų finansiniai įpročiai dar tik formuojasi.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas Dainius Dikšaitis „15min“ pasakojo, jog, 2006-2007 metais
atliktos studijos duomenimis, studentai nėra patenkinti verslumo ugdymu universitetuose.
„Savo finansų planą teigė turį tik 43 procentai studentų - tai yra labai mažai. Net universitetų dėstytojai sutinka, jog studentai turėtų įgyti daugiau kritiško mąstymo, rizikos valdymo, finansų vadybos žinių. Tos pačios
nuomonės laikėsi ir studijoje dalyvavę verslininkai“, - teigė D.Dikšaitis. LSS prezidentas Jonas Okulis [red. - Okunis] taip pat pabrėžė, jog finansinių žinių studentams trūksta.
„Į banką studentas kol kas žiūri tik kaip į bankomatą - tai yra vietą, kurioje jis atsiima stipendiją ar atlyginimą. Investicijos, pensijų kaupimas, studijų paskolos - šiomis galimybėmis daugelis studentų nesinaudoja. Manau, jog trūksta ir bankų iniciatyvos - iš jų pusės galėtų būti daugiau šviečiamosios veiklos šia linkme“, - sakė J.Okulis [red. - Okunis].
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat minėjo, jog Lietuvos jaunimo finansiniai įpročiai dar tik formuojasi. „Galiu pasakyti, jog jaunimas domisi finansų rinkos naujovėmis, tačiau retas išdrįsta jomis pasinaudoti.
Yra buvęs vienas atvejis, kai studentas iš banko paėmė paskolą ir gautą sumą investavo. Gauta grąža palūkanų normą viršijo nedaug, vis dėlto tas studentas sėkmingai grąžino paskolą ir jam dar liko šiek tiek pinigėlių. Tačiau tai - vienetinis atvejis“, - sakė J.Varanauskienė.
Anot jos, jaunimas labiau linkęs rizikuoti, taigi ir skolintis, tačiau bankai į pajamų neuždirbančius arba uždirbančius nedaug žmones žiūri įtariai. Taigi bankų paskolos ir kreditinės kortelės prieinamos toli gražu ne visiems.
„Jaunimas neskuba prisirišti ir prie pensijų fondų ar gyvybės draudimo sutarčių, ir, viena vertus, galbūt teisingai daro - juk jie neretai išvyksta metams ar keliems padirbėti į užsienį, tad turi stabdyti įmokų mokėjimą, be to, ne visi sugeba susigrąžinti svetur sumokėtus mokesčius, - sakė J.Varanauskienė. - Mano patarimas jauniems žmonėms būtų toks - svarbiausia ne pasirinkti vieną ar kitą taupymo bei investicijų formą - tai vėliau
galima keisti. Svarbiausia - išsiugdyti įprotį taupyti. Jaunas žmogus dar neturi išlaikytinių, neretai ir pats yra
išlaikomas arba bent dalinai remiamas tėvų, tad tai ir yra tas laikas, kai reikia pradėti mokytis taupyti, vėliau, sukūrus šeimą ir padidėjus išlaidoms, tai daryti gali tapti sunkiau.“
„DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Ričardas Butkus taip pat laikėsi nuomonės, jog Lietuvos jaunimas su finansais turėtų elgtis drausmingiau.
„Taupyti dabartinis jaunimas nenori - jis nori skolintis. Tiesa, tai daryti jiems sudėtinga, nes paprastai jie neturi reikiamų pajamų ar laiduotojų, kurie galėtų garantuoti paskolos grąžinimą. Kita vertus, praktika rodo, kad net valstybės skirtas studijų paskolas studentai dažniausiai išleidžia ne mokslams, o automobiliams ar kitoms vartotojiškoms reikmėms“, - sakė R.Butkus. Jo teigimu, pensijų fondais bei gyvybės draudimu taip pat susirūpina vienetai, nors taupyti pradėti reikia kuo anksčiau.
„Kuo anksčiau reikėtų išsirinkti ir banką. Tai darant patarčiau atsižvelgti į banko paslaugų įkainius, paskolų sąlygas ir palūkanų dydį, internetinio puslapio patogumą, konsultacijų aiškumą bei kokybę. Taip pat kuo anksčiau reikėtų pasirinkti ir pensijos kaupimo formą. Bet, aišku, jaunimas yra jaunimas“, - šypsojosi R.Butkus.
Šaltinis: 15 minučių (www.15min.lt)