Posts Tagged ‘Mokesčiai’

Laisvės nuo mokesčių diena šiais metais tik gegužės 30 d.

Sunday, June 1st, 2008

Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas (nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kt.) dalijant iš grynojo nacionalinio produkto. Grynasis nacionalinis produktas – tai bendrasis vidaus produktas, minus grynųjų pajamų balansas ir kapitalo susidėvėjimas, kurie sumažina sukurto produkto vertę.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl keleto priežasčių. Laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė net 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėn. padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta – 16,5 proc. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas, bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.

Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

„Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas sąlygojo dalies atlyginimų legalizavimas ir bendras ekonominis augimas“, - sako R. Šimašius.

Dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, tačiau iš valdžios atstovų dažnai pasigirsta naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse. LLRI išplatino mokesčių pasiūlymų paketą, kuriame siūlo ne įvesti progresinius mokesčius, o sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 11 proc., išlaikant proporcinę sistemą (tiek 2008 balandžio mėn. „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis valstybei sutiktų mokėti apklausos dalyviai); ne padidinti pelno mokesčio tarifą, o panaikinti pelno mokestį; ne palikti galiojančias, o panaikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas. Taip pat įvesti „Sodros“ lubas; nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus bei neįvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

„Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos augimui bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą, atsisakyti idėjų didinti mokesčių tarifą, neįvedinėti naujų mokesčių ir laikui bėgant, siekiant nestabdyti viduriniosios klasės formavimosi, atsisakyti visų mokestinių lengvatų“, - vardina LLRI prezidentas.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam dirbančiam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

  • Bendroms valstybės paslaugoms – 3548 Lt
  • Ekonomikai – 4644 Lt
  • Gynybai – 986 Lt
  • Viešajai tvarkai palaikyti – 1607 Lt
  • Aplinkos apsaugai – 979 Lt
  • Poilsiui, kultūrai ir religijai – 717 Lt
  • Švietimui – 3749 Lt
  • Socialinei apsaugai – 2268 Lt
  • Sveikatos apsaugai – 1111 Lt
  • Būstui ir komunaliniam ūkiui – 207 Lt
  • Iš viso – 19815 Lt.

Įdomūs faktai:

  • Išmokoms vaikams – 441 Lt.
  • Užimtumo didinimui – 30 Lt.
  • Kaimo rėmimo programai – 94 Lt.
  • Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimui – 187 Lt.
  • Kalėjimų departamentui – 154 Lt.
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 163 Lt.
  • Valstybinei ligonių kasai – 723 Lt.
  • Lietuvos dailės muziejui – 29 Lt.

Štai kaip pasiskirsto 2008 metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

  • Bendroms valstybės paslaugoms – 1610 Lt
  • Ekonomikai – 2107 Lt
  • Gynybai – 447 Lt
  • Viešajai tvarkai palaikyti – 729 Lt
  • Aplinkos apsaugai – 444 Lt
  • Poilsiui, kultūrai ir religijai – 325 Lt
  • Švietimui – 1701 Lt
  • Socialinei apsaugai – 1029 Lt
  • Sveikatos apsaugai – 504 Lt
  • Būstui ir komunaliniam ūkiui – 94 Lt
  • Iš viso – 8991 Lt.

LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų Laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji, o nuo 2004 metų vėl pradėjusi tolti (2004-aisiais - gegužės 8-oji). Nors 2005 metais mokesčių diena priartėjo (iki gegužės 5-osios), trejus pastaruosius metus ji vėl tolsta.

Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63; El.p. Laura@lrinka.lt

Mokesčių našta ir samdomų darbuotojų požiūris

Sunday, June 1st, 2008

Augančios kainos, aukštas infliacijos rodiklis daro labai stiprią įtaką kiekvieno mūsų piniginei. Tai procesai, kuriuos galima valdyti, tačiau politikai dažnai nesiryžta imtis nepatrauklių ir bloginančių jų reitingus sprendimų. Yra begalės ir kitų faktorių, kurie dažnai minimi įvairiuose straipsniuose ar komentaruose.

Keista, bet Lietuvoje labai mažai kalbama apie mokesčių sistemą. “Mažai kalbama” turiu omenyje tarp paprastų žmonių, darbuotojų, fiksuotą atlyginimą gaunančių asmenų. Tuo tarpu didelės diskusijos verda verslo sektoriuje, kur kiekvienas procentas mokesčių lemia labai dideles pinigų sumas, kurios bus arba sutaupytos ir reinvestuotos į verslą, arba tiesiog atiduotos Valstybinei Mokesčių Inspekcijai (www.vmi.lt).

Dar visai neseniai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų. Dabar jo dydis tėra 24 procentai. Devyni procentai yra labai didelė pinigų suma, tačiau ar kuris nors tai pajuto? Greičiausiai, kad ne. Turbūt tik pasidžiaugė, kad “kažkodėl” “į rankas” gaunasi daugiau.

Nenuostabu, jog dauguma jaunų verslų tiesiog neišsilaiko ir yra pasmerkti sužlugti. Nemažai prie to prisideda ir ši nuostata - “į rankas”. Kodėl taip susiklostė, jog mokesčius moka tik verslas (ir pavieniai ūkinę veiklą vykdantys asmenys)? Kodėl visa masė darbuotojų, galima sakyti, jų nemoka? Derinant atlyginimą “į rankas” yra visiškai atsiribojama nuo mokesčių sistemos. Tuomet darbuotojas faktiškai nemokama nei SoDra’os mokesčių nei gyventojų pajamų mokesčių. Viskas yra užkraunama darbdaviui ant pečių. Manau, tai yra neteisinga. Kiekvienas turėtų mokesčius pasiskaičiuoti pats, kad suvoktų kas, už ką ir kiek moka.

Dažnai darbuotojai tiesiog terorizuoja darbdavius, jog šie pakeltų atlyginimą, tarkim X litų. Bet ar tuo pačiu susimąsto, jog darbdaviui tuomet išlaidos padidės du kartus tiek (grubiai skaičiuojant). Darbuotojas “į rankas” gauna tik apie 50-60 procentų tos sumos, kurią darbdavys privalo sumokėti.

Įdomiausia tai, jog dauguma tokių samdomų darbuotojų labai pasipiktina, kai susiduria su autorinėmis sutartimis ar kitu lengvu uždarbiu, nuo kurio akivaizdžiai mato, jog bus atskaičiuotas lengvatinis (!) 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Paradoksalu, jog pyktis sukyla dėl 15 procentų tarifu, kai tuo tarpu kiekvieną mėnesį nuo savo uždarbio valstybei atseikėja po 24 (anksčiau net 33).

Be to, kodėl niekas iš samdomų darbuotojų nesipiktina neįtikėtinai kvailoms seimūnų iniciatyvoms vis didinti pelno mokestį verslui? Kuo mažesni mokesčiai, tuo daugiau gauto pelno reinvestuojama arba išdalinama premijoms. Reinvestuotas pelnas atneša dar daugiau pajamų ir dar didesnį pelną. Spiralė sukasi aukštyn ir visi nuo to laimi. Mažesni mokesčiai sąlygoja spartesnį verslo augimą ir faktiškai mokesčių būtų surenkama daugiau. Kodėl apie tai viešai ir garsiai kalba tik Lietuvos pramonininkų konfederacija?

Pabaigai, siūlyčiau visiems (ir kiekvienam) pasidomėti kaip yra skaičiuojami uždarbiai, kur nuplaukia priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas atlyginimas, kokie yra mokesčiai ir kaip galima jų išvengti. Žinoma, mokesčių politika Lietuvoje yra labai paini, o mokesčių nesuskaičiuojama galybė, tačiau pasidomėjus tikrai galima atrasti būdų, kaip papildomai užsidirbti papildomų pajamų susigrąžinant mokesčius ar tiesiog jų nesumokant.