Posts Tagged ‘Patarimai’

Ko bijome labiausiai?

Sunday, July 27th, 2008

„Jau greičiau kupranugaris pralįs pro rakto skylutę nei turtingi žmonės pateks į dangų“. Ar esate girdėję tokį posakį? O gal patys juo tikite?

Esu tikra, jog ne vienam yra tekę girdėti istorijų, kai žemės sklypas buvo atiduotas beveik veltui, namas parduotas daug pigiau nei rinkos kainomis, tituluoti, grynaveisliai šunys dalijami nemokamai. Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas – žmonės bijo pinigų, bijo tapti turtingi, gauti pelną. Tūkstančiai ar net milijonas litų jiems yra nepadorios sumos, tikrąją to žodžio prasme. Tokie žmonės tiesiog kratosi savo turto ir stengiasi tai padaryti už pačią mažiausią kainą, nes yra tikima, jog dideli pinigai atneša tik nelaimes. Tiesa, viena pusė tokiose situacijose laimi, tačiau kurioje pusėje norėtumėte būti jūs?

Jeigu jūsų paklaustų, ar norėtumėte būti turtingu, manau, beveik visi atsakytume, jog norėtume. Tačiau, kodėl nesame? Atsakymas dažniausiai slypi mūsų psichologijoje. Galbūt buvome auklėjami, jog turtai laimės neatneša, o Dievas myli tik neturtinguosius, pinigai gadina žmones ir pan. O galbūt iš gyvenimo nesiekiame daugiau, nes bijome, nepasitikime savimi, gal manome, jog geresnio gyvenimo tiesiog nenusipelnėme? Dar dažniau kaltiname ne save, bet aplinkybes. Lietuva – netinkama vieta plėtoti verslui ir bandome laimės ieškoti svetur. Tačiau kaip sakė žymus motyvacinių seminarų moderatorius Algirdas Karalius: „jei nesi sėkmingas čia, nebūsi sėkmingas niekur“.

Galime ir toliau išsisukinėti nuo pinigų, tyliai trokšti tapti turtingais ir toliau nieko nedaryti, tačiau yra dar viena išeitis. Galima tuojau pat bėgti į artimiausią knygyną ir įsigyti kelias knygas ar garso knygas apie investicijas, taupymą, pinigus, lyderiavimą. Informacijos pilna visur. Ją gali suteikti ne tik visagalis internetas, bet ir finansų brokeriai, konsultantai. Sudalyvaukite keliuose seminaruose ir pamatysite, kaip keičiasi jūsų požiūris. Gauti daugiau pinigų nėra labai sunku, tačiau priversti juos dirbti jums – čia yra menas, kurio reikia mokytis. Jau daug metų gyvenote pagal savo taisykles, ką prarasite, jei išbandysite naują požiūri į save, savo ateitį ir savo pinigus?

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog už pinigus gal ir negalima visko nusipirkti, bet jie tikrai palengvina gyvenimą, atveria daug naujų galimybių ir suteikia pasitikėjimo savimi. Būtent jūs esate svarbiausias, tad keliaudami į seminarą ar knygyną nepamirškite, jog investuojame ne į bet ką, o į patį vertingiausią turtą, tai yra į save.

Nuomonė: Neklausyk Nausėdos ir Rudzkio, nebijok, skolinkis ir vartok

Tuesday, June 17th, 2008

Straipsnis labai subjektyvus yra toli gražu ne žurnalistinis. Tačiau norintys, gali ir jame įžvelgti dalelę tiesos, kuri dažnai yra piešiama visų “didelių” ir “garsių” žmonių. Būtina susimąstyti kur klimpstame, kur lendame, iš ko, kiek ir kam skolinamės.

Straipsnis prasideda štai taip:

Berods 2006-ųjų žiemą per vadinamąją „kalėdinę konferenciją“ viena moteris paklausė pono Nausėdos, ar rublinių indėlių grąžinimas neturės įtakos infliacijai. Bet kuris pirmojo kurso makroekonomikos studentas atsakytų TAIP (nes jeigu didėja pinigų kiekis, auga infliacija). Ponas Nausėda, nežinia, ar galvojo, bet atsakė, kad įtakos infliacijai neturėtų būti. Kaip vieną priežasčių ponas būsimasis prezidentas įvardino tai, kad vis tiek tie indėliai sugrįš į komercinius bankus… Lyg po to jų niekas nepaskolintų mūsų piliečiams.

Nuo to laiko nusprendžiau sekti pono Gitano pasisakymus. Vėliau prie jo prisijungė ir Rudzkis. Geriau abu tylėtų.

Daugiau rasite Delfi Vox Populi: http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=17413744

Profesionalūs patarimai prieš investuojant

Monday, June 16th, 2008

Kainos didėja, atlyginimai jų pasivyti nespėja, tačiau išpopuliarėjęs investavimo užsiėmimas (”jei turiu pinigų, reikia juos investuoti”) vis dar gana plačiai paplitęs. Nuostabu tai, jog dauguma tokių “investuotojų” net nesusimąsto kam ir kodėl atiduoda savo pinigus.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliktas UAB „Rait“ tyrimas parodė, jog profesionalų patarimo prašo tik 27 proc. Lietuvos investuotojų. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, jog konsultuojasi tik su vienu asmeniu (dažniausiai banko ar draudimo bendrovės, iš kurių jau perka paslaugas atstovu). Daugiau apie tyrimą rašo Delfi.

Įdomiausia, jog pirkdami batus už 100 Lt, dauguma apeina bent keletą parduotuvių, norėdami įsitikinti jų tinkamumu. Tuo tarpu tūkstančiai litų yra patiki valdyti pirmam pasitaikiusiam. Toks žmonių elgesys verčia susimąstyti.

Finansinių instrumentų brokeriai galėtų pagelbėti šioje situacijoje. Jie gali pasiūlyti įvairių finansinių institucijų panašių produktų ir parinkti labiausia poreikius tenkinantį variantą.

Gaila, kad tik Vilniuje, tačiau jau yra įsikūrusi pirmoji licencijuota nepriklausoma patarėjų įmonė - UAB “Vilniaus finansiniai patarėjai”. Jie teigia, jog “Mes teikiame asmenines konsultacijas asmeninių finansų valdymo klausimais. Pirmasis susitikimas 0,5 – 1 val. galėtų būti nemokamas.”

Keletas patarimų pagal The New York Times

Monday, May 19th, 2008

Trys trumpi patarimai pagal šios dienos aktualijas iš The New York Times dienraščio.

Trumpai ir lietuviškai mintį nupasakojo vienas “blogeris” - Asmeninių finansų esmė septyniais žodžiais.

Patarimai, kaip neišleisti daugiau nei turi

Monday, May 12th, 2008

Internete galima rasti labai daug įdomios ir naudingos informacijos bei patarimų. Štai vienas įdomesnių straipsnių apie 32 būdus kaip nenukrypti nuo asmeninio biudžeto. Kai kurie patarimai gal ir nevisai tinkami lietuviams (JAV situacija juk prastesnė), bet perfrazavus būtų galima taip pat sudaryti sąrašiuką. Patarimai buvo surinkti iš 144 apklaustųjų ir rezultatai apibendrinti. Jeigu turėsite pastabų, būtinai parašykite.

Taigi, vertingi patarimai:

1. Neišleisk daugiau pinigų nei turi.
2. Sudarinėk pirkinių sąrašus pagal konkrečius poreikius ir nenukrypk nuo jo.
3. Niekada neapsipirkinėk alkanas.
4. Rink čekius ar rašykis išlaidas - kiekvienos dienos gale susumuok rezultatus ir įvertink, kur išleidi per daug, o kur galbūt net per mažai.
5. Pietums maistą ruoškis namuose; taip sutaupysi šimtus ar net tūkstančius litų per metus.
6. Išsiugdyk antipatiją greito maitinimo restoranams (McDonald’s, kebabams, degalinių ruošiamam maistui ir t.t.).
7. Nuolat klausk savęs ar planuojamas pirkinys yra tikrai reikalingas. Stenkis sugalvoti kuo daugiau būtų, kaip išvengti būtino pirkinio įvairiais inovatyviais sprendimais.
8. Nebūtina pirkti kelis šimtus kainuojančių rūbų firminėse parduotuvėse, kai taip pat atrodantys prieinami išparduotuvėse už keliolika kartų mažesnę kainą. Jums nereikia plazminio televizoriaus per visą sieną, kai senasis vis dar veikia.
9. Nuolat sau primink savo finansinius planus, ypatingai būdamas prekybos centruose: kreditų grąžinimas, ankstyva ir užtikrinta pensija, ilgai laukta kelionė ir pan. Primink sau, jog taupus gyvenimas bent jau maža dalimi prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
10. Naudokite grynus pinigus kasdieniams atsiskaitymams. Mokėkite realiais pinigais ir realios piniginės. Pasibaigus banknotams, baigsis ir pinigai, kuriuos galite išleisti.
11. Niekada nežiūrėkite reklamų.
12. Susigyvenkite su planuojamu pirkiniu. Tik gerai išsimiegoję ir dar kartą objektyviai įvertinę poreikį galite priimti sprendimą norimą daiktą įsigyti. Dideliems ir svarbiems pirkiniams, vienos nakties gali ir neužtekti.
13. Reguliariai peržiūrėkite biudžetą ir skaičiuokles. Nuolat atnaujinkite realią finansinę situaciją savo galvoje. Tai leidžia sutramdyti besaikį norą leisti ir leisti pinigus bei užtikrina, jog visuomet žinote kiek galite išleisti jeigu iš tikrųjų to reikės. Be to, tai motyvuoja greičiau atiduoti kreditus ar daugiau taupyti.
14. Pinigų sekimui naudokitės tik nemokama programine įranga, pvz. Google docs. Taip sutaupysite dar ir nepirkdami pervertintos programos.
15. Panaudok kiekvieną likusią smulkmeną nuo pirkinio. Niekada neišmesk likusių centų.
16. Tapk energijos manjaku. Išjunginėk šviesą ir visus prietaisus esant kiekvienai galimybei, nepalik jų budėjimo režime. Subalansuok kompiuterio nustatymus tarp automatinius energijos taupymo režimo ir praktiškumo.
17. Galvok apie pinigus filosofiškai - pagal pirkinius galima apibrėžti koks esi žmogus. Tad jeigu nenorite, jog jus vertintų pagal cigarečių, alkoholio ar traškučių pirkinius, permąstykite, ką perkate, ir pakeiskite įpročius tais, pagal kuriuos norėtumėte, jog jus vertintų.
18. Pinigus vertinkite kaip šeimos relikviją, kurios negalima paprasčiausiai išmesti. Taigi, svarbu ne tai, kiek išleidi, o tai kiek sutaupai.
19. Mankštinkis lauke ar gamtoje. Neleisk pinigų bereikalingiems treniruokles ir sporto klubams.
20. Jeigu yra galimybė, visuomet naudokitės nuolaidomis (nedidindami pirkinių).
21. Visada atlikite platų tyrimą dėl prekės, kurią planuojate įsigyti (ypatingai dėl impulsyvių pirkinių). Internete ar su draugų pagalba galima rasti daug protingesnių sprendimų ir mažesnių kainų.
22. Išsiaiškinti galimybes reikia ne tik dėl kainos, bet ir dėl patikimumo, garantijų ir kokybės. Pigi prekė gali tarnauti kelis kartus trumpiau nei šiek tiek brangesnė ir kokybiška. Įvertinkite ilgą laiko terminą.
23. Niekada nebūtina sekti mados ar nuolat atnaujinti savo daiktus naujesnėmis jų versijomis (ar tai mobilus, ar programinė įranga ar dar kas nors). Jeigu dabartinė turima jo versija veikia, kam leisti pinigus?
24. Jeigu netikėtai atlieka pinigų, taupykite. Nėra jokios prievolės juos išleisti!
25. Mokėkite sau. Bent 10% nuo gautų pajamų atsidėkite santaupoms ar investicijoms ir tik tuomet pradėkite mokėti sąskaitas ar gautus pinigus leisti.
26. Stenkitės atrasti pigesnių, bet sveikų, maisto šaltinių, o ne nuolat rinkitės “ką tik pagaminta”, kurie greitai genda. Jeigu norite sumažinti maistui išlaidas iki minimumo, rinkitės grūdus, pupas ir pan.
27. Norėdami užkirsti kelią impulsyviems pirkiniams naudokitės šiuo patarimu: pagalvokite, kiek laiko reikėjo sugaišti, jog uždirbtumėte tiek, kiek dabar planuojate išleisti.
28. Vanduo yra pigus (bent jau šiuo metu) ir gali pakeisti daugelį vartojamų gaiviųjų ir gazuotų gėrimų.
29. Knygas skolinkitės ar imkite iš bibliotekų. Tai privers jus iš tikrųjų tas knygas perskaityti, kadangi dauguma nusipirktų knygų tiesiog guli lentynose. Taip sutaupysite krūvas pinigų.

Štai, keletas amerikietiškų patarimų. Pasidalinkite mintimis ar patarimais, kas aktualiausia Jums. Sudarysime lietuvišką TOP dešimtuką (o gal net ir šimtuką).

Asmeniniai finansai: pradžių pradžia

Sunday, April 20th, 2008

Asmeninių finansų valdymas skamba pakankamai bauginančiai, tačiau tai yra kasdieninis mūsų veiksmas, apie kurį mes dažniausiai net nesusimąstome. Pinigai yra vienas iš svarbiausių šių dienų instrumentų norint pilnavertiškai gyventi savo gyvenimą, jų norisi vis daugiau ir daugiau… o gal vertėtų juos išleisti efektyviau?

Asmeniniai finansai

Terminas „Finansai“ apibūdina įvairius metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius tam tikrą laikotarpį, įvertindami patiriamą riziką.

Net ir nesuprasdami, kiekvienas iš mūsų, kiekvieną dieną tiesiogiai susiduriame su asmeninių finansų valdymų. Tik klausimas „ar efektyviai mes tą darome?“ Kiekvienas veiksmas susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu jau yra mūsų finansinių išteklių valdymas.

Išlaidų stebėjimas

Norėdami pradėti valdyti savo asmeninius finansus visų pirmą turime žinoti, „ką galime valdyti“. Todėl vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių yra pradėti stebėti savo pajamas, o ypač išlaidas. Kiek teko bendrauti ar domėtis, daugelis iš tikrųjų bandė stebėti savo išlaidas, tačiau šį veiksmą „metė“. Vadinasi, tikrai daugeliui rūpi, kur jie išleidžia pinigus, tačiau kaip padaryti šį procesą lengvesnį? Štai jums keletas patarimu.

Vienas iš būdų, yra rašyti kiekvienos dienos išlaidas į kokią mažą knygutę, kuri visą laiką po ranka. Kad ir į darbo knygutę, kiekvienos dienos pabaigoje įsirašyti sumą ir kategoriją (kam buvo išleisti pinigai). Iš pradžių šiuos įrašus rašyti sunku, dažnai pamirštama atlikti šį kasdieninį ritualą, tačiau ilgainiui tai tampa įpročiu, todėl išlaidų stebėjimo procesas tampa tarsi dantų valymusi (net nepastebi, kada tai padarai).

Kitas būdas yra rinkti čekius. Kiekvienoje parduotuvėje, spaudos kioske, maršrutiniame taksi duoda čekius, juos galima įsidėti į piniginę, o grįžus namo sudėti į kokią dėžę. Net ir rašant išlaidas į knygutę galima kartas nuo karto pasiimti ir čekius, jei tuo metu nėra kur užsirašyti patirtų išlaidų.

Čekių rinkimas nebūtų nieko vertas, jeigu mėnesio ar savaitės gale nebūtų visos išlaidos sumuojamos ir analizuojamos. Galima visus skaičius susivesti į „Excel“ programą arba susirašyti į lapą pagal kategorijas. Tikrai atsivers akys, kai pamatysite kur ir kiek jūs išleidžiate. Nors tai užims šiek tiek laiko, tačiau įvertinkite tai, kiek galėsite sutaupyti, kai pamatysite kokiems niekams kartais išleidžiami pinigai!