Augančios kainos, aukštas infliacijos rodiklis daro labai stiprią įtaką kiekvieno mūsų piniginei. Tai procesai, kuriuos galima valdyti, tačiau politikai dažnai nesiryžta imtis nepatrauklių ir bloginančių jų reitingus sprendimų. Yra begalės ir kitų faktorių, kurie dažnai minimi įvairiuose straipsniuose ar komentaruose.
Keista, bet Lietuvoje labai mažai kalbama apie mokesčių sistemą. “Mažai kalbama” turiu omenyje tarp paprastų žmonių, darbuotojų, fiksuotą atlyginimą gaunančių asmenų. Tuo tarpu didelės diskusijos verda verslo sektoriuje, kur kiekvienas procentas mokesčių lemia labai dideles pinigų sumas, kurios bus arba sutaupytos ir reinvestuotos į verslą, arba tiesiog atiduotos Valstybinei Mokesčių Inspekcijai (www.vmi.lt).
Dar visai neseniai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų. Dabar jo dydis tėra 24 procentai. Devyni procentai yra labai didelė pinigų suma, tačiau ar kuris nors tai pajuto? Greičiausiai, kad ne. Turbūt tik pasidžiaugė, kad “kažkodėl” “į rankas” gaunasi daugiau.
Nenuostabu, jog dauguma jaunų verslų tiesiog neišsilaiko ir yra pasmerkti sužlugti. Nemažai prie to prisideda ir ši nuostata - “į rankas”. Kodėl taip susiklostė, jog mokesčius moka tik verslas (ir pavieniai ūkinę veiklą vykdantys asmenys)? Kodėl visa masė darbuotojų, galima sakyti, jų nemoka? Derinant atlyginimą “į rankas” yra visiškai atsiribojama nuo mokesčių sistemos. Tuomet darbuotojas faktiškai nemokama nei SoDra’os mokesčių nei gyventojų pajamų mokesčių. Viskas yra užkraunama darbdaviui ant pečių. Manau, tai yra neteisinga. Kiekvienas turėtų mokesčius pasiskaičiuoti pats, kad suvoktų kas, už ką ir kiek moka.
Dažnai darbuotojai tiesiog terorizuoja darbdavius, jog šie pakeltų atlyginimą, tarkim X litų. Bet ar tuo pačiu susimąsto, jog darbdaviui tuomet išlaidos padidės du kartus tiek (grubiai skaičiuojant). Darbuotojas “į rankas” gauna tik apie 50-60 procentų tos sumos, kurią darbdavys privalo sumokėti.
Įdomiausia tai, jog dauguma tokių samdomų darbuotojų labai pasipiktina, kai susiduria su autorinėmis sutartimis ar kitu lengvu uždarbiu, nuo kurio akivaizdžiai mato, jog bus atskaičiuotas lengvatinis (!) 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Paradoksalu, jog pyktis sukyla dėl 15 procentų tarifu, kai tuo tarpu kiekvieną mėnesį nuo savo uždarbio valstybei atseikėja po 24 (anksčiau net 33).
Be to, kodėl niekas iš samdomų darbuotojų nesipiktina neįtikėtinai kvailoms seimūnų iniciatyvoms vis didinti pelno mokestį verslui? Kuo mažesni mokesčiai, tuo daugiau gauto pelno reinvestuojama arba išdalinama premijoms. Reinvestuotas pelnas atneša dar daugiau pajamų ir dar didesnį pelną. Spiralė sukasi aukštyn ir visi nuo to laimi. Mažesni mokesčiai sąlygoja spartesnį verslo augimą ir faktiškai mokesčių būtų surenkama daugiau. Kodėl apie tai viešai ir garsiai kalba tik Lietuvos pramonininkų konfederacija?
Pabaigai, siūlyčiau visiems (ir kiekvienam) pasidomėti kaip yra skaičiuojami uždarbiai, kur nuplaukia priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas atlyginimas, kokie yra mokesčiai ir kaip galima jų išvengti. Žinoma, mokesčių politika Lietuvoje yra labai paini, o mokesčių nesuskaičiuojama galybė, tačiau pasidomėjus tikrai galima atrasti būdų, kaip papildomai užsidirbti papildomų pajamų susigrąžinant mokesčius ar tiesiog jų nesumokant.